Apie K.Lukošiūno pastangas ir palaikymą V.Buzui šnekėjęs „Juventus“ centras: dėl šio klubo guldysiu galvą

Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ komanda sekmadienį iškovojo vieną skambiausių pergalių klubo istorijoje, kuomet net 45 taškais nušlavė Mažeikių „M Basket-Delamode“ ekipą.

Nepaisant to, Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) patirti pora pralaimėjimų palieka erdvės pamąstymams ir uteniškiai tikrai nesijaučia esantys geriausioje formoje.

„Kiekvienais metais būna tų problemų. Susitaikai su tuo ir žaidi, yra tų problemų ar nėra. Treniruojiesi, varai į rungtynes ir tiek. Viskas kaip visada, laikomės rutinos, nors rungtynių LKL ir KMT daug. Treneriai bando suderinti treniruotes ir poilsį“, – sako Šarūnas Beniušis, vienas iš trijų žaidėjų, likusių Utenoje antrus metus paeiliui.

Jis pats žaidžia produktyvų sezoną, per 17 minučių pelnydamas 9,5 taško, atkovodamas 4,3 kamuolio ir rinkdamas 11,5 naudingumo balo.

„Aš čia jaučiuosi žiauriai gerai. Atrodo – mano komanda, dėl kurios pasiruošęs guldyti galvą. Pasitikėjimo yra užtektinai, jį jaučiu ir iš klubo“, – džiaugiasi Š.Beniušis.

– Kokias problemas išsigryninote, žvelgdami į sezono startą?

– Problemų taip greitai nepaims ir nepakeisi. Komanda kardinaliai nepasikeis. Treniruotėse kažką keiti, po truputį kažkas gerėja. O kad gerėja, jaučiasi. Iš pernai likome tik trise, visi kiti – nauji žmonės, nėra taip paprasta įdiegti sistemą, kad viskas eitų pasroviui. Reikia ir laiko, ir darbo, ne viskas taip greita.

– Kaip pavyksta nepasiduoti panikai?

– Ne, nežinau. Kažkaip bandome viską priimti kaip pamokas, taisyti klaidas, žiūrime nemažai video, analizuojame ir gerus, ir blogus dalykus. Nemanau, kad kažkokia panika komandos viduje yra.

– Dabartinėje situacijoje rungtynių kiekis ir KMT mačai jums padeda? Turite daugiau progų susižaisti ne vien treniruočių metu.

– Susižaidimui tai tikrai padeda, bet nesinori išskirti rungtynių į KMT ar LKL. Treneris mums bando įdiegti, kad visos rungtynės yra vienodos. Į visas eini su tikslu laimėti. Kiti pasakytų, kad KMT ne tiek svarbu, bet pas mus komandos viduje tokios filosofijos nėra. Žaidžiame tokiu pat nusiteikimu ir ruošiamės taip pat kaip LKL mačams.

– Kokias esmines pamokas kol kas išsinešėte iš patirtų nesėkmių?

– Kažko vieno neišskirčiau. Manau, kad pamatėme, jog reikia intensyvesnės gynybos. Kai kuriose vietose ji stringa.

– Kaip komanda reagavo, kad sugrįžimui ruošęsis Joe Chealey patyrė dar vieną traumą?

– Žiauriai gaila. Visų pirma, gaila žmogaus – ne tik kaip krepšininko. Jam taip nesiseka. Atvyko su blauzdos problema, dvi savaites pasigydė, ėmė žaisti, tada išlindo kelio problemos. Klubas lyg susitarė su juo, jau laukėme, viskas gijo, o tada iš niekur plyšo raumuo. Atrodo, taip mums reikia tikro įžaidėjo, visi laukėme... Kad taip nesisektų, nesu matęs. Viena problema sekė po kitos. Žiauriai gaila. Superinis žmogus. Nepasisekė nei jam, nei komandai.

– Kaip į komandą įsilieti sekasi Ianui Milleriui, kuris anksčiau pripažino, jog jam nėra lengva jaukintis įžaidėjo vaidmenį?

– Jis dar vis ieško savęs. Jis kitokio tipo žaidėjas, jam reikia daugiau laisvės, kad atsiskleistų, o pas mus yra daugiau rėmų. Turi būti juose. Žinoma, nėra viskas vien pagal derinį – yra improvizacijos, bet egzistuoja ir sistemos. Žmogus talentingas, protingas kaip krepšininkas, turi gerų idėjų, bet dar reikia priprasti prie Lietuvos krepšinio sistemos.

– Nors komandoje senų veidų ir likę nedaug, kiek pagelbėja tokios detalės, kaip kad, pavyzdžiui, lygoje antrus metus žaidžiantis L.J.Thorpe‘as?

– Žinoma, padeda, jis žino ir varžovus, nėra, kad visai žalias. Ir šiaip jis kaip žmogus iškart tapo savas, laisvai su visais bendraujantis, sutariantis su visais. Labai geras komandos draugas.

– Kaip manote, ar „Uniclub Bet-Juventus“ jau gauna maksimalią Gedimino Oreliko pagalbą? Atsižvelgiant į jo galimybes.

– Net nežinau, o jis atrodo ne formoje? (Juokiasi) Man atrodo, jis geroje formoje. Gal vieni, kiti metimai nesukrenta, bet čia laiko klausimas. Vieną dieną pataikai, kitą ne. Šiaip jis duoda labai daug. Jo patirtis ir krepšinio supratimas – aukštame lygyje. Gediminas ir kitus padaro geresniais, ne viskas atsispindi tik statistikoje.

– Kiek sudėtinga šį sezoną yra Karoliui Lukošiūnui, iš kurio buvo tikimasi daug, bet kol kas jo ginklai stringa?

– Čia jo asmeniniai dalykai. Atrodo, kad žmogus dirba treniruotėse, nėra, kad būtų užsidaręs nuo komandos ar panašiai. Komentarai gal ir veikia psichiką, bet jis normalus, geras, stiprus vyrukas. Tokie dalykai, nemanau, kad jį veikia. Faktas, žmogus nori kažką įrodyti, gal tai irgi duoda efektą, bet jis nepalūš. Žmogus vis tiek metus beveik nežaidęs, jam irgi sunku įsivažiuoti.

– Jūs Utenoje žaidžiate antrus metus paeiliui, jau pažįstate organizaciją. Kiek daugiau pasitikėjimo savimi jaučiate dabar, lyginat su praeitu sezonu?

– Aš čia jaučiuosi žiauriai gerai. Atrodo – mano komanda, dėl kurios pasiruošęs guldyti galvą. Pasitikėjimo yra užtektinai, jį jaučiu ir iš klubo. Buvimas čia nekelia jokių problemų.

– Kaip jūs kaip žaidėjai reiškiate palaikymą treneriui Vytautui Buzui, nelengvame jam etape? Jis pats minėjo, kad ši komanda jau perėjo daugiau nei kai kurios kitos pereina per visus metus.

– To palaikymo reikia visiems. Kaip reikia žaidėjams palaikymo iš trenerio ir vadovų, taip reikia ir treneriams iš žaidėjų. Abipusis ryšys. Vytas kaip treneris tikrai žiauriai stengiasi. Matome, kiek jis atiduoda laiko, jėgų pasirengimui rungtynėms ir treniruotėms. Manau, kad jo miego režimas yra pakitęs, lyginant su pernai. Jis stengiasi labai, atiduoda visas jėgas už šią komandą.

– Ar su dabartine „Uniclub Bet-Juventus“ jaučiate didžiausią spaudimą, kokį kada jautėte žaisdamas komandose?

– Nejaučiu kažkokio spaudimo. Žinome, ką reikia padaryti. Pernai irgi buvo tie patys lūkesčiai, visi norėjome ketverto, natūralu, kad kasmet norisi pasirodyti vis geriau. Taip, visi šneka, kad čia geriausia komanda istorijoje. Mes žinome, ko norime, kaip eiti to link. O klausyti, imti į galvą – ne. Kiekvienas rungtynes stengiesi laimėti, o rezultatas ateis pats.

– Kiek emociškai buvo svarbi pergalė prieš Mažeikių ekipą?

– Ne tik emociškai, bet ir turnyro lentelėje. Kovojame dėl kiekvieno taško, reikia imti ne tik Mažeikius.