Apie etapą „Neptūne“ ir išsiskyrimą atsivėręs G.Vovoras: gerbiu sprendimą, tik nesupratau jam pasirinkto laiko
interviu (21)
„Galime pasiekti ketvertą“, – tokią frazę rugsėjo mėnesį pasakė darbus Klaipėdos „Neptūne“ tęsęs graikas Georgios Vovoras.
Jis buvo ir teisus, ir ne. Ketvertą pasiekti galiausiai pavyko, tik ne Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), o Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT), kur iki titulo trūko vieno metimo. Tuo tarpu situacija LKL buvo ir yra labai sunki, kas galiausiai lėmė atėjusias permainas, apie kurias kalbos netilo ilgai.
Prieš mažiau nei mėnesį graikas paliko Lietuvą. Tiesa, daryti išvadų apie tai, kodėl sezonas nenusisekė jis neskuba – laukia jo pabaigos. Tik vieną G.Vovoras pripažįsta – judėti viena kryptimi visiems organizacijos žmonėms nepavyko.
„Po KMT pasakiau jam: Martynai, manau, ne visi einame viena kryptimi, esu pasiruošęs rasti išeitį, jei komanda nori skirtis. Bet Martynas pakalbėjo su organizacijos žmonėmis ir pasakė: tikime projektu, norime tęsti kelią ta pačia kryptimi.
Mano požiūris toks, kad norint išgyventi ilgą ir sunkų sezoną, absoliučiai visi – nuo organizacijos viršaus iki žaidėjų – turi žiūrėti viena kryptimi. Dėl priežasčių, kurių nežinau, atrodė, kad taip nebuvo“, – Krepsinis.net sakė G.Vovoras, nepanoręs tiksliai vardinti žmonių.
Permainas graikas suprato, kadangi komanda ėmė smukti link aštuntos turnyro lentelės vietos, o šiuo metu ji apskritai nėra tikra, ar žais atkrintamosiose.
„Tada namie sužaidėme neblogas rungtynes prieš „Žalgirį“, liko pora dienų iki mačo su Jonava, tad tuo metu to nesitikėjau. Bet, kaip sakau, gerbiu sprendimą, tik nelabai supratau jam pasirinkto. Tokia mūsų darbo dalis“, – sako G.Vovoras.
Krepsinis.net – pokalbis su buvusiu „Neptūno“ vairininku apie banguotus metus Lietuvoje, nepateisintus lūkesčius, pašnekesius su Martynu Mažeika, atsisveikinimą ir tolimesnius planus.
Vovoras
– Prabėgo maždaug trys savaitės nuo to laiko, kai baigėte savo darbus „Neptūne“. Kaip spėjote pailsėti?
– Grįžau į Graikiją ir turėjau laiko pasimatyti su šeima ir draugais, kurių pasiilgau. Tokių momentų ilgiesi, kai esi vienas, nors tai ir darbo dalis. Taip pat vykau į Stambulą, kur stebėjau „Fenerbahče“ pasiruošimą atkrintamosioms. Jasikevičius man yra vienas geriausių trenerių, tad buvo įdomu stebėti, kaip jis ruošia komandą šioms kovoms. Tai man – gera patirtis, už kurią esu dėkingas.
– Kuomet gyvenime įvyksta pokyčiai, kartais renkamės iš dviejų: arba artimiausiu metu nenorime apie tai daug galvoti, arba kaip tik analizuojame, kas nutiko. Kiek apie etapą Klaipėdą jūs galvojote pastaruoju metu?
– Kažkiek apgalvojau sezoną, kas nutiko jo metu komandai. Kiekvieną patirtį turi panaudoti, kad taptumei geresnis. Visada sakiau – esu laimingas dėl patirties Klaipėdoje, kurioje praleidau 13 mėnesių, turėjome gerą praeito sezono pabaigą, 8 pergalių seriją, atkrintamosiose gerai kovojome su „vilkais“. Šį sezoną taip pat pradėjome 6 laimėjimais pirmajame rate, bet dėl to, kas nutiko vėliau, galėčiau rasti daug pasiteisinimų. Kai nebesu klube ir viską stebiu iš šono, palauksiu iki sezono pabaigos, kad galėčiau padaryti išvadas, kodėl taip nutiko. Kodėl neišlaikėme nuoseklumo viso sezono metu.
– Kaip jau minėjote, pernai papildęs klubą turėjote gerą pergalių seriją. Šiemet „Neptūnui“ buvo sunku laimėti nors kelias rungtynes iš eilės. Kaip manote, kokie esminiai aspektai skiria laiminčią ir pralaiminčią ekipą?
– Visų pirma, norėčiau kalbėti apie tai, kad LKL yra sunki ir konkurencinga lyga. Tik Mažeikių klubas turi problemų. Turi žaisti aukštu lygiu, kad čia laimėtumei, tai yra skirtumas nuo kitų lygų. „Žalgiris“ čia išsiskiria savo pajėgumu, tuo tarpu kada pralaimėsi nuo kitų klubų, niekada nežinai. Atsakant į klausimą, krepšinis paremtas chemija: svarbu, kaip suburi komandą vasarą, tačiau sukomplektavus sudėtį turi atrasti bendrą chemiją.
Mums nepasisekė sezono pradžioje, kuomet FIBA Europos taurės atranką turėjome žaisti prieš Bilbao klubą, kuris galiausiai tapo čempionu ir to nusipelnė. Bet mes pradžioje turėjome tikrai neblogą chemiją, kad būtume tarp geriausių Lietuvos ekipų, tada susidūrėme su Johnsono ir Pacevičiaus traumomis, kurios mus išmušė iš vėžių, praradome ramybę, pralaimėjome kelis mačus, o taip pradėjome prarasti pasitikėjimą.
Taip, turėjome gerų KMT rungtynių, patekome į finalo ketvertą, laimėjome prieš „Rytą“, „vilkus“, beveik nugalėjome „Žalgirį“. Tai buvo lyg mini lyga, kurios finale nusipelnėme būti. Buvome per žingsnį nuo stebuklo, bet vis tiek tai buvo vienas didžiausių klubo pasiekimų per pastaruosius metus. Esu laimingas, kad buvau to dalimi.
– Prisimenu dar spalio mėnesio rungtynes, kuomet pralaimėjote Mažeikių ekipai. Tą pergalę LKL autsaideriai šventė lyg laimėję titulą. Ar tai buvo pirmas signalas, kad kažkas klostosi negerai?
– Tai buvo sunkus pralaimėjimas mums, tačiau maratone, kuris ir yra LKL, bus tiek gerų, tiek blogų rungtynių. Kaip susitvarkysi su savo jausmais per tiek vienas, tiek kitas rungtynes, lems tavo sezono sėkmę. Nes visos Europos ir pasaulio komandos susiduria su sunkiais pralaimėjimais. Vėliau laimėjome prieš „7bet-Lietkabelį“ išvykoje, tad galima sakyti, kad tą pamoką išmokome.
Pacevičius, Vovoras
– Minite, kaip svarbu tvarkytis su emocijomis. Nuo ko priklauso, kaip komanda tvarkysis su emociniais iššūkiais: pačių žaidėjų ar trenerių štabo?
– Tai visų, esančių apie komandą, atsakomybė. Žinoma, treneris yra pirmas žmogus, lyg autobuso vairuotojas, jei sakyčiau vaizdžiai. Turėjau tikrai gerus charakterius, gerai treniravomės, negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio apie žaidėjų mentalitetą ar atsidavimą. Bet dėl tam tikrų priežasčių neradome būdų tapti stipresniais sunkiu metu.
Pasakiau žaidėjams: jei turėčiau galimybę vėl burti komandą, apie visus juos turėčiau puikią charakteristiką. Tik kažkodėl rezultatai nebuvo tokie, kurių norėjome visi. Krepšinis susideda iš mažų dalykų. Atrodo, kad kaip komanda neradome chemijos, kad taptume stiprūs sunkiais momentais. Normalu, kad tiek daug šnekama apie nesėkmes, bet reikia nepamiršti ir iškovoto medalio. Tikiuosi, kad nuo jo komanda atsispirs ir kur kito sezono ateitį.
Aš mačiau visus gandus apie mano situaciją, po KMT kalbėjausi su Mažeika, su kuriuo turėjome puikų ryšį, jaučiu jam didelę pagarbą ir manau, kad jis yra dovana Klaipėdos krepšiniui, žinantis, kaip komanda turi žengti pirmyn. Po KMT pasakiau jam: Martynai, manau, ne visi einame viena kryptimi, esu pasiruošęs rasti išeitį, jei komanda nori skirtis. Bet Martynas pakalbėjo su organizacijos žmonėmis ir pasakė: tikime projektu, norime tęsti kelią ta pačia kryptimi. Mano požiūris toks, kad norint išgyventi ilgą ir sunkų sezoną, absoliučiai visi – nuo organizacijos viršaus iki žaidėjų – turi žiūrėti viena kryptimi. Dėl priežasčių, kurių nežinau, atrodė, kad taip nebuvo.
– Ar iš žaidėjų pusės jautėte, kad jie nori permainų ir galbūt nebetiki jūsų idėjomis?
– Ne, kaip sakiau ir noriu akcentuoti darkart – žaidėjams neturiu pretenzijų, jie dirbo labai gerai, jie turėjo puikius charakterius ir talentą. Neturiu nė vieno mažo priekaišto jiems. Taip, galbūt kai kurie kartais norėdavo žaisti daugiau, bet tai visiškai natūralu kiekviename klube. Bet dėl jų atsidavimo ir mentaliteto neturiu nieko blogo pasakyti. Tiesiog jaučiau, kad aplink komandą yra skirtingos nuomonės, tad tokiu atveju nelengva judėti viena kryptimi.
– Gal galite patikslinti, ką turite omenyje: komandos vadovus, miesto valdžią?
– Manau, pasakiau pakankamai, ką turėjau. Aš girdėjau visus gandus iki KMT, sakiau Martynui, kad jei manimi netikima, galime susitarti, bet jei klubas manimi tiki ir nori suteikti galimybę tęsti darbus, liksiu iki sezono pabaigos. Po 6 savaičių jie priėmė sprendimą ir jį gerbiu. Visi pasukome savo kryptimis.
Vovoras
– Kaip pats išgyvenote tą laikotarpį, kai pradėjo sklisti informacija apie tai, kad „Neptūnas“ gali su jumis atsisveikinti?
– Tai mūsų darbo dalis. Nesuprantu lietuvių kalbos, tad neskaičiau medijos, nebuvau tiek įsitraukęs ir dirbau savo darbą. Normalu, kad kai pralaimi, kritika eina treneriui, nes jis yra komandos vairuotojas. Pamenu, pralaimėjome rungtynes „Nevėžiui-Optibet“, tačiau po to sužaidėme du geriausius savo mačus KMT, tada po nesėkmės „7bet-Lietkabeliui“ laimėjome prieš „Rytą“. Mes rodydavome reakciją po prastų pralaimėjimų, kas rodė, jog santykis tarp žaidėjų ir trenerių buvo geras. Visi norėjo – dėl to negaliu pasakyti nieko, tik ne visada tai parodydavome aikštėje.
– Kiek dažnai jums tekdavo turėti pokalbius su M.Mažeika ir diskutuoti, ką ir kaip galima pakeisti? Kaip sakote pats, turėjote gerą ryšį su juo.
– Dažnai su juo kalbėjome, kone kasdien diskutavome, ką daryti, nes turėjome tą pačią svajonę su šia komanda. Tikiu, kad „Neptūnui“ pasisekė turėti Martyną, o dabar reikia suprasti, kad klubas turi daryti mažą žingsnį po žingsnio, kad grįžtų į aukštą lygį tiek LKL, tiek Europos fronte.
– Kaip manote, ar KMT finalo ketverte matėme tikrą „Neptūno“ veidą, o galbūt ta komandos versija buvo kaip tik per gera, kad būtų reali, ir dėl to į tą realybę grįžome vėliau?
– Manau, kad KMT žaidėjai parodė aukštą lygį ir tai iliustravo, kad turėdami gerą susikaupimą galime gerai atrodyti prieš pajėgiausias komandas. O LKL, norint laimėti kiekvienas rungtynes, tą susikaupimą turi išlaikyti nuolat, nesvarbu, ar tai „Žalgiris“, ar „Rytas“, ar „Nevėžis-Optibet“, ar „Šiauliai-Casino Admiral“. Neužtenka žaisti gerai – turi žaisti labai gerai. Daug komandų čia turėjo duobių, tik Jonava yra geras pavyzdys, mėgaujuosi stebėdamas juos, jie aukštu intensyvumu žaidžia kiekvienas rungtynes ir tokių rezultatų iš jų nesitikėjo niekas. Bet jie to nusipelnė.
Neptūnas
– Jūsų kaip graiko paklausiu dabar eskaluojamos temos: ar tikrai graikų lygos sistema jums atrodo geresnė nei lietuviška, kuomet komandos žaidžia tik du ratus? Turiu omenyje diskusiją, kurią neseniai pakėlė Andrea Trinchieri.
– Reikia įskaičiuoti ir KMT rungtynes, kurių komandos žaidžia daug. Esu sakęs: Lietuvoje komandos neturi tokios gilios rotacijos, kad žaistų tiek rungtynių. Žaisti 2 rungtynes per dieną 5 mėnesius, turi turėti Eurolygos ilgio suolą, ko daugumoje ekipų nėra, tad viena ar kita trauma gali stipriai išmušti iš vėžių. O kas dėl Graikijos, reikia akcentuoti, kad taip, čia du ratai, tačiau Europos turnyruose žaidžia 9 komandos. Jos turi papildomų rungtynių.
Šiaip tai yra geras pavyzdys: 2 komandos kaunasi Eurolygos atkrintamosiose, viena žais ČL finalo ketverte, dar viena FIBA Europos taurės finale. Kalbėjome apie tai ir su Mažeika ir aš manau, jog Lietuvos komandos nusipelnė daugiau vietų Europos turnyruose. Tai padėtų turėti tiek geresnius žaidėjus, tiek trenerius, nes Europos turnyrai tai pritraukia. Manau, LKL turi komunikuoti su FIBA bei padėti rasti būdų komandoms gauti vietas turnyruose, nes jos to nusipelnė.
– Ar šis sezonas jūsų karjeroje buvo ryškiausia amerikietiškų kalnelių iliustracija?
– Taip. Nebuvome nuoseklūs ir nežinojome, ko tikėtis kiekviename mače. Galime rasti mažų paaiškinimų, kodėl taip buvo, bet neradome, kaip tai išspręsti ir susigrąžinti nugalėtojų mentalitetą.
– Treneri, ar matote klaidų, kurios vasarą buvo padarytos, komplektuojant sudėtį?
– Pasakiau žaidėjams, kad jei vėl rinkčiau komandą, pasirinkčiau kiekvieną jų. Jie tikrai turėjo gerus charakterius ir esu laimingas, kad juos treniravau. Tiesiog kartais, neradus chemijos, turi daryti pokyčius, kad tai atrastumei. Esame su Martynu aptarę tokias galimybes, bet komanda nusprendė pokyčių nedaryti.
– Nemanote, kad sudėtyje, pavyzdžiui, buvo per daug veteranų? Apie ką taip pat buvo daug diskusijų sezono eigoje.
– Veteranai sužaidė gerą praeitą sezoną, jie yra geri žaidėjai. Žygis yra 36-erių, bet iki šiol kasdien treniruojasi kaip jaunuolis. Deivis yra kapitonas, jis daug duoda komandai ir turėjo gerų rungtynių, nors ir su bangavimais. Veteranai daug metų atidavė šiai komandai, nėra lengva išsiskirti, nes jie daug paaukojo šitai organizacijai, jie to nusipelnė.
– Teko girdėti, kad dabar komanda kiek palengvino treniruotes. Kaip manote, galbūt iki tol komanda dirbdavo net per daug, ypač veteranai, kas galėjo lemti nuovargį?
– Gerai, norėčiau pakalbėti apie treniruotes, kad jau suteikėte galimybę (Šypsosi). Girdėjau gandus apie treniruotes. Patikėkite, turiu daug patirties krepšinyje, mano filosofija – treniruotis sunkiai, nes kaip treniruojiesi, taip žaidi. Su manimi komanda treniravosi sykį per dieną, 12 valandą dienos, 75–90 minučių, kas visiems patiko. Kai tik atvykau, prieš tai komanda sportuodavo dukart per dieną.
Taip, treniruotės buvo intensyvios, bet tikiu, kad tai yra kelias, kaip tapti geresniais kaip žaidėjams ir komandai. Manau, žaidėjai mėgavosi treniruotėmis. Taip, kiekvienas treneris turi skirtingą filosofiją, mano buvo tokia ir praeitą sezoną ji padėjo turėti 8 pergalių seriją. Minėjote veteranus, bet man visi žaidėjai vienodi. Aišku, jei reikia prisitaikymo prie situacijos, viskas gerai, tačiau jei nori būti pasiruošęs kiekvienam mačui, turi treniruotis aukštu lygiu.
– Gal galite kažkiek pakomentuoti situaciją trenerių štabe, nes teko matyti rungtynių, kuomet jų metu itin emocingai kalbėdavote su Vidu Ginevičiumi. Tai – tiesiog darbinės situacijos ar kažkas daugiau?
– Galbūt esu kitos kultūros ir emocingesnis žmogus, bet Europoje galite matyti ne vieną situaciją, kai treneriai reaguoja. Viskas apima tik rungtynių ribas. Nemanau, kad turėjome momentų, kurie tas ribas peržengtų. Tiesiog ieškojome būdų kaip laimėti.
– Ar perduodamas komandos vairą Vidui kažko jam palinkėjote?
– Viskas įvyko greitai, pakalbėjau su žaidėjais, palinkėjau visiems sėkmės ir pasakiau, kad jie visada gali man parašyti ar paskambinti, jei to norės. Mėgavausi savo laiku „Neptūne“, komanda pasuko kitu keliu ir tai gerbiu. Visiems linkiu sėkmės. Žinau, kad lengva nėra, bet liko rungtynių, tikiuosi, jie finišuos gera nata. Jei tai pavyks, jei jie pateks į atkrintamąsias būdami pakilime, ten jau gali būti visko.
– Kalbant apie paskutinę jūsų dieną Klaipėdoje, ar prieš pokalbį su Martynu tikėjotės, kad tai bus būtent atsisveikinimas?
– Tada namie sužaidėme neblogas rungtynes prieš „Žalgirį“, liko pora dienų iki mačo su Jonava, tad tuo metu to nesitikėjau. Bet, kaip sakau, gerbiu sprendimą, tik nelabai supratau jam pasirinkto. Tokia mūsų darbo dalis.
– Ar matote savo asmeninių klaidų, padarytų, dirbant Klaipėdoje?
– Kaip sakau, noriu sulaukti sezono pabaigos ir pamatyti visą paveikslą. Žinoma, kai komanda nori būti tarp geriausių ir situacija turnyro lentelėje yra priešinga, už tai visi turi nešti atsakomybę, ypač treneris, suprantu tai. Sulauksiu sezono pabaigos ir apgalvosiu, ką galėjau daryti geriau, kad komanda būtų geriau susitvarkiusi su prasta situacija.
– Kokias esmines savo pamokas išsivešite iš Lietuvos?
– Svarbu prisitaikyti prie treniravimo kitoje kultūroje, kitoje lygoje, kad tai duotų geriausią rezultatą. Susikūriau gražius atsiminimus, įgavau čia draugų, kuriems galiu paskambinti, dėl to džiaugiuosi.
– Kuomet kalbėjomės sezono pradžioje, man sakėte, kad tikite šios komandos šansais būti geriausių ketverte. Apie ketvertą šiuo metu nekalbame, bet ar apskritai manote, kad šį sezoną „Neptūnas“ gali tapti geresnis?
– Tikiu. Kaip treneris ir žmogus esu optimistas. Manau, kad visada turi kelti standartus aukštai, kad kažką pasiektumei – tą ir dariau. Tikėjau komanda ir tikiuosi, kad jie pagerins poziciją ir kovos atkrintamosiose.
– Paskutinis klausimas: kokių planų karjeroje turite artimiausiu metu? Daug metų dirbote asistentu, ar norite grįžti į šias pareigas pajėgiame klube, ar tęsite vyr. trenerio kelią?
– Artimiausiu metu vyksiu į Kiniją, praleisiu ten mėnesį ir susipažinsiu su Azijos rinka. Ten – naujas iššūkis man. Daug metų dirbau „Panathinaikos“ asistentu, bet nusprendžiau pasirinkti vyr. trenerio kelią, „Neptūnas“ man suteikė šią progą, esu dėkingas už tai ir tai noriu tęsti. Laukiu, kokių naujų iššūkių turėsiu. Kodėl ne LKL – man tikrai patiko būti šios lygos dalimi.
Norėdami komentuoti prisijunkite.