Apie A.Trinchieri neišsiplėtęs R.Šmitas žavisi Ą.Tubeliu ir tiki „Žalgiriu“: jie daro nuostabų darbą
interviu (4)
Kol vienoje Stambulo pusėje Kauno „Žalgiris“ kovoja Eurolygos ketvirtfinalyje, kitoje įsikūręs yra buvęs žalgirietis Rolandas Šmitas, antrą sezoną atstovaujantis „Anadolu Efes“ klubui.
Iš Valmieros kilusiam aukštaūgiui reikėjo laiko, tačiau daugiamilijoninį miestą jis galiausiai prisijaukino.
30 metų 208 cm ūgio latvis praleido dvejus solidžius metus Kaune ir pripažįsta, kad kažkiek pasiilgsta jausmo būti vienu iš komandos vedlių.
Šį sezoną Eurolygoje R.Šmitas per 19 minučių metė 6,7 taško, atkovojo 3,1 kamuolio ir rinko 6 naudingumo balus.
„Sakyčiau, kad praeiti metai buvo gana geri, o dėl šio sezono nesu iki galo patenkintas. Žinau, kad galiu daugiau ir geriau. Bet situacija yra, kokia yra“, – Krepsinis.net sakė jis.
Nors gyvai ketvirtfinalio rungtynių jam stebėti nepavyks, prie televizoriaus ekrano jis atidžiai seka Kauno klubą. R.Šmitas neabejoja – bent vieną pergalę „Žalgiris“ tikrai iškovos prieš „Fenerbahče“.
„Pirmasis mačas nebuvo geras, bet jei pavyks laimėti antrą, namo vykti su 1:1, istorija gali būti kita“, – sako jis.
Krepsinis.net – pokalbis su aukštaūgiu apie du sezonus Stambule, neįvykstančius susitikimus su Artūru Žagaru, tikėjimą Tomu Masiuliu ir „Žalgirį“.
– Eina antrasis jūsų sezonas Stambule, papasakokite, kaip jį prisijaukinote?
– Viskas gerai, labai didelis miestas, reikėjo priprasti.
– Tai – didžiausias miestas, kuriame esate žaidęs. Jums kaip vyrukui iš Valmieros, mėgstančiam gamtą ir žvejybą, tai turėtų būti kaip diena ir naktis.
– Pradžioje tikrai buvo nelengva, esu iš mažo miesto, mėgstu gamtą, bet mes gyvename tokiu grafiku, kad esame arba sporto salėje, arba lėktuve. Kelionės, rungtynės... Pradžioje buvo šokas, bet galiausiai pripratau.
– Ar kažkiek pasiilgstate to mažesnio miesto ir gamtos? O gal turite galimybę tai rasti ir Turkijoje?
– Labai pasiilgstu žvejybos ir gamtos. Aišku, galėčiau čia nuvykti į žvejybą jūroje, bet jos nemėgstu. Palauksiu vasaros, kai galėsiu tuo pasimėgauti (Šypsosi).
– Jei kalbėtume apie krepšinį, kiek sudėtingas visai „Anadolu Efes“ yra šis sezonas? Eurolygoje jis jau baigtas su vos 12 pergalių.
– Eurolyga buvo tikrai sunki, niekas nesitikėjome, kad taip nutiks. Sezono pradžioje turėjome net nebesuskaičiuosiu kiek traumuotų žaidėjų, tai buvo viso ko pradžia. Nors ir buvome sukomplektavę neblogą komandą. Pralaimėjome kelias rungtynes, žaidėjai iškrito, pralaimėjimai tęsėsi. Aš jaučiu, kad mus tai sulaužė. Dinamika Eurolygoje didelė, atvyko naujas treneris, atsirado naujų dalykų, viskas susidėjo.
– Įsivaizduoju, kad organizacijai tai buvo dar sunkiau priimti, kai praeiti metai buvo solidūs – Eurolygoje likote tik per pergalę nuo finalo ketverto.
– Tikrai taip, bet toks sportas, taip kartais nutinka. Net nežinau, kuo tai paaiškinti, gal bloga sėkme? Taip atrodo. Galime apsidairyti, kad to būna ir kitose gerose komandose, ateina sezonas, kuomet jos ima strigti. Toks tas profesionalus sportas.
– Kaip treneris Pablo Laso bandė išlaikyti jus motyvuotus iki Eurolygos sezono finišo?
– Esame profesionalai. Net kai nepatenki į atkrintamąsias, turi žaisti, nesvarbu, kas bus toliau. Bandėme daryti geriausią komandai ir tai suprato visi, tam nereikėjo papildomų kalbų.
– Per šiuos jūsų du sezonus Stambule pasikeitė būrys trenerių: dirbo ir Tomislavas Mijatovičius, ir Luca Banchi, ir Igoris Kokoškovas, ir Pablo Laso. Kaip išgyvenote tokius pasikeitimus?
– Kai pasikeičia treneris, vis tiek nebūna taip, kad naujasis imasi viską keisti iš pagrindų. Jie pakeičia daug ką, daro tai palaipsniui, ne per dieną, bet ne viską. Aišku, lengva tai pareiti nėra, nes vienam patinka viena, kitam – kita, bet toks jau sportas, kaip sakau. Taip nutinka, turime prisitaikyti.
– Kokį įspūdį palieka darbas su Ispanijos legenda P.Laso?
– Gerą, tai labai geras treneris, bandantis daryti viską, kad padėtų komandai. Neturiu nieko blogo apie jį pasakyti.
– Ar matote priežasčių, kodėl Stambule ilgiau neišsilaikė buvęs Latvijos rinktinės strategas L.Banchi?
– Nemanau, kad galiu pasakyti, jog jis strigo. Nesakyčiau taip. Taip, nepatekome į finalą Turkijoje, bet kai jis atėjo, Eurolygoje rinkome pergales ir nukeliavome Eurolygoje iki ketvirtfinalio, kur tik penktame mače pralaimėjome PAO. Gal istorija būtų susiklosčiusi kitaip, jei būtume patekę į finalą Turkijoje.
– Per pastaruosius porą metų pakeitėte 3 trenerius ir rinktinėje: trumpai dirbo Sito Alonso, dabar komandą perėmė Janis Gailitis. Kaip apskritai žvengiate į visą dabartinę situaciją Latvijos rinktinių krepšinyje ir ar vietinis specialistas gali tapti sėkmingesniu nei legionieriai?
– Dabar situacija Pasaulio taurės atrankoje nėra lengva, mums reikia pergalių, kad žengtume tolyn, bet tikiu, kad jas pasieksime. Žinau tai. O kas dėl trenerio, manau, kad naujas strategas yra geras ir patyręs specialistas, kuris padės mūsų rinktinei. Smagu, kai turi vietinį trenerį, tai irgi svarbu.
– Visiškai šalia savęs Stambule turite kitą latvį Artūrą Žagarą. Kaip dažnai susitinkate?
– (Juokiasi) Esmė tame, kad susitinkame tik per rungtynes. Lygiai ta pati situacija buvo ir tada, kai aš žaidžiau Barselonoje, o jis Badalonoje. Patys šnekėjome, kad nagi, nueiname pietų ar vakarienės, bet taip niekaip nenutinka. Tai nesutampa laisvos dienos, tai reikia laiko skirti šeimai. Bet patys juokiamės iš to, nes dažnai pasikalbame, o prisiruošti niekaip neprisiruošiame.
– Nežinau, ar dar stebite LKL aktualijas, kur vienas iš latvių žiba – kalbu apie Rihardą Lomažą.
– Neseku labai atidžiai, bet žinau, kaip jam sekasi, matau jo žaidimo epizodus, statistiką. Jam sekasi gerai, jis geras žaidėjas ir visiškai nesistebiu, kad jis turi tokį sezoną. Puikiai žinau, ką jis gali daryti.
– Ką pamatėme, jog be žaidimo gerai jis gali ir „trashtalkinti“.
– O taip, čia jo žaidimas, jis žino, kaip tai daryti (Juokiasi). Labai džiaugiuosi, kad jis įrodinėja savo vertę.
– Grįžtant prie šių metų, kaip komandos rezultatai veikia jus patį kaip žaidėją, kiek išgyvenimų parsinešate namo?
– Kažkiek veikia, natūralu, nėra lengva. Kai pasieki pergales, viskas yra lengviau, esi laimingesnis, bet net po pralaimėjimų negali pasiduoti, turi per viską eiti toliau. Faktas, su pergalėmis viskas atrodo gražiau ir taip yra visiems.
– Kaip pats vertinate savo asmeninį sezoną?
– Sakyčiau, kad praeiti metai buvo gana geri, o dėl šio sezono nesu iki galo patenkintas. Žinau, kad galiu daugiau ir geriau. Bet situacija yra, kokia yra, ir tiek. Būna visokių pakilimų ir nuosmukių.
– Ar kažkiek pasiilgstate jausmo būti vienu komandos lyderių, koks buvote Kaune?
– Jei atvirai, žinoma, kažkiek pasiilgstu. Dabar jausmas yra kitoks, kai esi rolinis žaidėjas. Jausmas būti lyderiu yra kitoks.
– Buvote veikiausiai savo pike paskutiniame sezone „Žalgiryje“ – pirmoje sezono dalyje. Iki Andrea Trinchieri atvykimo. Ar galima sakyti, kad kritę rezultatai ir gal pasitikėjimas turėjo ryšį su trenerio pokyčiais?
– Mano pirmas sezonas Kaune irgi buvo geras, vėliau atvyko kitas treneris, su kitu mąstymu... Nelabai noriu apie tai šnekėti, nenoriu sakyti nieko blogo ar gero. Nieko negalėjau su tuo padaryti.
– Pergalių „Anadolu Efes“ šį sezoną trūko, bet dvi prieš „Žalgirį“ vis tik pačiupote. Kuo jums buvo palankūs kauniečiai?
– Kiek pamenu, tas rungtynes žaidėme gerai, kaip ir turėjome žaisti – komandiškai. Buvome vieningi, o kai tokie būname, esame tikrai gera komanda.
– Ar likote nustebęs, kaip reguliarųjį sezoną baigė kauniečiai?
– Sekiau visą sezoną ir nelikau nė kiek nustebęs, „Žalgiris“ darė nuostabų darbą. Kai žaidžiau pirmus savo metus Kaune, irgi buvome atkrintamosiose, vėliau mums trūko ne tiek daug iki jų. „Žalgiris“ pastaraisias metais yra konkurencinga komanda, ypač dabar. Šį sezoną jie žaidė nuostabiai ir dėl jų labai džiaugiuosi, jie įrodė, kad gali įveikti bet ką ir pažiūrėkite, kur „Žalgiris“ yra.
– Palyginus tą komandą, su kuria atkrintamąsias žaidėte Barselonoje, ir šią, matote, kad „Žalgiris“ turi pasikeitusį mentalitetą, nebėra toks kuklus ar vargšas Eurolygos kontekste?
– Ši komanda jau keletą metų eina į priekį, patys matote, kaip jie kaunasi, kiekvienas vyrutis komandoje palieka viską aikštėje. Tai yra „Žalgirio“ stilius. Aišku, jie turi gerų žaidėjų sudėtį, bet tas kovingumas yra nuostabus. Atsimenu, kai žaidžiau Kaune aš, visi taip pat palikdavo aikštėje viską, ką rodė ir pergalės namuose, kurių turėjome prieš dideles komandas. Žaisti prieš komandas, kurios turi gerų žaidėjų ir kurie kaunasi fiziškai, visada sudėtinga visiems.
– Kurie žalgiriečiai šį sezoną jums palieka didžiausią įspūdį? Gal tai visai ne Sylvainas Francisco.
– Žinojau, koks žaidėjas gali būti Sylvainas, bet man taip pat patinka Tubelis. Jis buvo „Ryte“, Čempionų lygoje, tik dabar atvyko debiutuoti į Eurolygą ir turi solidų sezoną. Žinojau, kad jis gali būti geras, bet nesitikėjau, kad bus nuo pirmų metų, nes tai nėra lengva. Jis mane nustebino labiausiai.
– O ar tikėjotės, kad kuklusis Tomas Masiulis, jūsų buvęs asistentas Barselonoje, taps tokiu sėkmingu debiutiniais savo metais?
– Kai „Žalgiris“ pasirašė sutartį su Tomu, galvojau, kad jam turėtų klostytis gerai. Žinau, kaip jis dirba, mačiau tai iš arti. Negalvojau, kad jis būtinai žengs iki atkrintamųjų, bet kad darys gerą darbą Kaune, turėjau tokį jausmą. Jis tikrai puikiai supranta krepšinį, daug metų praleido šalia Šaro ir dirba labai daug. Tomas vis dar gali nuveikti didelių dalykų.
– Kokią serijos baigtį prognozuotumėte jūs?
– Bus sunku, nes „Fenerbahče“ žaidžia gerai, turi patirties, bet ką žinau, kad „Žalgiris“ laimės bent vienerias rungtynes. Tikrai. Pirmasis mačas nebuvo geras, bet jei pavyks laimėti antrą, namo vykti su 1:1, istorija gali būti kita. „Žalgiriui“ labai svarbu išsivežti vieną pergalę iš Stambulo.
Norėdami komentuoti prisijunkite.