Ambicijų nemažinantis D.Gudelis: apie „Ryto” prisikėlimą, G.Žiemelio norus ir botų armiją
INTERVIU (I dalis) (16)
Du Lietuvos krepšinio lygos (LKL) titulai per trejus metus, nuolat ir ryškiai auganti sirgalių bendruomenė, kylantis biudžetas ir ambicija surengti Čempionų lygos finalo ketvertą. Kaip praėjusį dešimtmetį titulų badą išgyvenęs ir skandalų purtytas Vilniaus „Rytas“ vėl iškilo?
Retai žiniasklaidoje matomas „Ryto“ valdybos pirmininkas Darius Gudelis bendraudamas su Krepsinis.net pabandė išdėstyti tokio skambaus prisikėlimo pagrindinius akcentus.
O sunkių laikotarpių klube D.Gudelis matė ne vieną – 2014-aisiais klubo dalininku tapęs anykštėnas iš arti stebėjo vadovų pasikeitimus, susiskaldymą viduje ir net viešus sirgalių kaltinimus dėl „Ryto“ neveiksnumo.
Žemiau kur ristis nebebuvo po 2021 metų sausio 16-osios, kai „Rytas“ Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) ketvirtfinalyje buvo sutriuškintas Utenos „Juventus“, o iškart po serijos buvo atleistas Donaldas Kairys ir jį, tuomet laikinai, pakeitė Giedrius Žibėnas. O visa kita – jau istorija.
Ar būtent G.Žibėnas – pagrindinis sėkmės faktorius? Galbūt pasikeitė darbas „Ryto“ administracijoje? Atrodė, kad prisidėjo ir naujo varžovo Vilniuje atsiradimas. D.Gudelis neturi vieno atsakymo.
„Sutapo viskas. Pasisekė. Atsirado savivaldybėje aktyvūs, palaikantys žmonės, – Krepsinis.net apie pastarųjų metų „Ryto“ sėkmę dėstė D.Gudelis – Atsirado stipri administracija. Atsirado Čempionų lyga, kur vien perėjimas padėjo mums mažiausiai padengti du mėnesius vėluojančių algų. Tik perėjimas.
Kai nebelieka einamųjų skolų, jau ir su agentais visai kitokia kalba, su žaidėjais... Taip pat reikia įvertinti susiformavusį trenerių štabą, kurie į „Rytą“ žiūri kaip organizaciją, kuri yra aukščiau jų.“
Pirmoje pokalbio dalyje D.Gudelis portalui Krepsinis.net papasakojo apie savo dešimtmetį „Ryte“, sėkmės receptą, atsiradusį oponentą Vilniuje, botų armiją, santykį su verslu ir sirgaliais, ateities viziją bei Čempionų lygos finalo ketvertą.
Antroje pokalbio dalyje, kuri pasirodys penktadienį, D.Gudelis atsakė į klausimus apie „Ryto“ sportinę dalį – Artūro Jomanto darbą, Giedriaus Žibėno fenomeną, skambius papildymus, Gyčio Radzevičiaus išsaugojimą ir grįžtančius NCAA talentus.
Taip pat „Ryto“ valdybos pirmininkas antroje interviu dalyje kalbės apie santykius su „Žalgiriu“, Nenadu Čanaku ir Linu Kleiza, susiskaldymą Europos krepšinyje bei galimybes Lietuvoje vėl išvysti Europos čempionato kovas.
Gudelis
– Tai, pirmiausia, Dariau, su žiniasklaida bendraujate labai retai. Esate žmogus, atėjęs į krepšinį iš komunikacijos. Kodėl vis dėlto priimta tokia pozicija?
– Klubas ir komunikuoja reguliariai. Tai daro žmonės, kurių darbas yra pristatyti organizacijos rezultatus, kalbėti apie sportinę dalį. Turime direktorių, trenerį, sporto direktorių... O valdybos funkcija nėra nuolat palaikyti ryšį su žiniasklaida, nuolat komunikuoti. O jeigu juokais pasakyti – kuo daugiau žinai, tuo mažiau gali šnekėti. (juokiasi) Tada neišpasakoji paslapčių.
– Jeigu internetas nemeluoja, klubo dalininku esate nuo 2014 metų, tad jau visą dešimtmetį. Kas tuomet motyvavo perimti klubą, kuriame buvo dar ir nemenkos skolos?
– Jeigu prisimintume 2014 metus, tai tapau klubo dalininku tik todėl, kad buvęs savininkas, Gedvydas Vainauskas, nesugebėjo man grąžinti paskolintų pinigų. Jau čia sena istorija. Turėjome santykį, buvau fanas, pirkdavau bilietus, kartais ir į ložę pakviesdavo, į išvykas su komanda kartais vykdavau... Kai buvo sunku sumokėti algas žaidėjams, paklausė, ar negalėčiau paskolinti pinigų. Paskolinau, man tai buvo nemaža suma, o kai atėjo laikas pinigus grąžinti, buvo sunki situacija, tad atėjo pasiūlymas skolą keisti į „Lietuvos ryto“ dalį. Tokia mano atėjimo į klubą istorija – nei veržiausi, nei labai norėjau.
O 2017 metais pagrindiniu klubo dalininku tapo Antanas Guoga, kaip Gedvydas deklaravo, dėl rasizmo skandalo. Buvo didžiulis spaudimas iš Eurolygos, grėsė diskvalifikacija, taip pat iš savivaldybės dėl finansavimo nutraukimo. Antanas tada tapo pagrindinio dalių paketo savininku, o aš kaip buvau mažasis dalininkas, taip ir likau.
Realiai galima sakyti, kad nuo tada, kai 2020 m. Buvau išrinktas valdybos pirmininku, „Rytas“ tapo pagrindine mano veikla. Anksčiau turėtą verslą pardaviau, tad „Rytas“ tapo pagrindine aistra. Kaip žmona sako: „Pinigų leidimo hobis.“ (juokiasi) Turėjom nelengvą laiką, pandeminį laikotarį... Praėjusiais metais baigėsi Ryto Valdybos trejų metų kadencija ir sutarėme, kad dar trejus metus padirbėsime ta pačia sudėtimi. O tada gal atsiras jaunų, aktyvių žmonių, kurie galės įsitraukti į šitą veiklą.
– 2020–2021 m. sezone skandalai buvo pasiekę piką – informacija iš klubo vidaus žiniasklaidą pasiekdavo greičiau nei baigdavosi treniruotė, o „Ryto“ sirgalių kantrybė buvo perpildyta. Ką išgyvenote tuo metu?
– Po Gedvydo išėjimo „Rytas“ turėjo 4 milijonus eurų skolų, o metinis biudžetas siekė 3 milijonus. Manau, kad viena pagrindinių priežasčių sunkumų – finansai. Kai žiūri, kaip algas išmokėti, įtampos visur, klube atsiranda atsitiktinių žmonių, kur atrodo nori padėti, bet turi asmeninių tikslų. Nuo 2020 m. mes susistatėme, kad niekas negali būti aukščiau už organizaciją. Jei yra kitaip, nepritampi.
Aš esu patenkintas, kad tada aktyviai į veiklą įsitraukė savivaldybės žmonės, atėjo SKM į dalininkus – žmonės su patirtimi krepšinyje. Mažieji dalininkai irgi liko, visi sulipome, pradėjome normaliai koncentruotis ir žingsnis po žingsnio tvarkomės.
– Ar galima sakyti, kad dabar klubas per visą šį laiką yra stabiliausias? Tiek kalbant apie sportinę pusę, tiek apie visą šurmulį aplink.
– Jei kalbant apie sportinę pusę, atsiremiam į labai objektyvius kriterijus. Kai 2017 m. Gedvydas pardavė savo dalis, „Rytas“ LKL buvo trečias. Ir tai nebuvo vienintelis sezonas, kai nepateko į finalą. Nuo 2017 m. mes niekada nebuvome treti LKL. (padaužo į stalą) O ir dabar tie du titulai širdį paglostė bei davė prasmę klubo žmonėms. Atsiranda tikėjimas visiems.
O valdymo prasme... Klubas yra viešoji įstaiga. Yra žmonių, sakančių, kad krepšinis – biznis. Aš nesutinku. Biznis yra veikla, kur uždirbami pinigai ir yra pelnas. Europoje krepšinis niekur nėra verslas. Jis yra remiamas įvairiomis formomis: savivaldybių finansavimu, investicijomis į infrastruktūra. Turim gerų pavyzdžių kai biudžeto lėšomis pastatytos arenos perleidžiamas valdyti privatiems klubams. Todėl ir valdymo struktūra turi būti adekvati. Kiek buvo bandymų daryti klubus, kai jų smaigalyje yra verslininkas... Dar nežinau tokio sėkmingo klubo.
Sėkmingi yra bendruomeniniai klubai, kur susitelkia grupė dalininkų, aktyviai įsitraukusi savivaldybė ir yra ratas žmonių, kurie aukoja savo laiką, patirtį, ryšius. Taip pat – savarankiška administracija. Didžiausia Lietuvos klubų bėda, kad mažai kas investuoja į administraciją. Būtent mūsų išlipimas iš duobės yra susijęs ir su investicija į administraciją. Per metus mes išleidžiame administracijai apie 400 tūkst. eurų. Kai yra nuo ryto iki vakaro dirbantys žmonės, tada jie ir tvarkosi.
– Atrodė, kad milžiniškas postūmis klubui buvo tik prasidėjus kalboms apie naujo klubo, šiuo atveju „Wolves“, atsiradimą Vilniuje. Visgi iš pradžių buvo kalbos apie Gedimino Žiemelio norą nusipirkti „Rytą“. Ar daug buvo kontakto iš jo pusės?
– Nebuvo kontakto, daugiau žiniasklaidoje susidomėjimo, gandų atsiradusių papildomų. Girdėjome, kad pirminis jo tikslas buvo kažką daryti Kaune su „Žalgiriu“. Nepavykus, turbūt, buvo bandymas užlenkti mūsų klubą ir ant tų pelenų atsistoti. Norinčių perimti 4 milijonus Ryto skolų kuprą... Joks skaičiuojantis verslininkas to nedarytų. Nebent klubą, kuris turi savo infrastruktūrą, bet mes tada nieko neturėjome.
– Kas yra tie „Gudelio botai“? Žiniasklaidoje šis išsireiškimas vis panaudojamas, ne kartą juos minėjo Žiemelis, pernai kažką tokio švęsdamas LKL titulą sakė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
– Aš ir pats nelabai suprantu. (juokiasi) Paprastai šnekant, aš pats neturiu nei feisbuko, nei instagramo, nei esu aktyvus socialiniuose tinkluose. Bet aš žinau šitą išsireiškimą, turiu marškinėlius „Gudelio botai“. Gavau iš botų dovanų. (juokiasi) Nuvažiuoji į Jonavą ar Klaipėdą, prieina žmonės ir sako: „Mes – Gudelio botai.“ Yra kažkokia mistinė grupė. Turbūt fanai mano. Čia, nežinau, gavosi kaip humoras, folkloras. Chebra – asocijuojasi. Man iš pradžių atrodė keista, bet negaliu sakyti, kad nepatinka. Palaikymas kažkoks, užnugaris.
– Klubas pristatė beveik 6 mln. eurų biudžetą, tačiau skolos dydis dar siekia 1,7 mln. eurų. Pagal dabartinę situaciją ir grąžinus skolas, kokias matote potencialias „Ryto“ biudžeto lubas?
– Apie skolas reikia daugiau paaiškinti, ne visada mes apie jas tinkamai iškomunikuojame. Paimkim pavyzdį. Dažnas turi butą, imtą su paskola. Ir tau tą skolą grąžinti nėra būtina per vienus metus. Tiesiog kas mėnesį moki bankui sutartą sumą. Tai ir mums nebūtų logiška staigiai susimažinti biudžetą komandai ir per vienus metus grąžinti visas paskolas. Yra ilgalaikiai susitarimai, dabar didžiausiam iš jų likę aštuoneri metai. Tokia – verslo logika, normali praktika. Tų skolų mes tikrai nesiekiame grąžinti čia ir dabar, einame žingsnis po žingsnio, kad netrukdytume klubo veiklai siekti sportinių rezultatų. Dalininkai pagal įstatymus negali klubui skolinti su palūkanomis. Gaunasi netgi kaip paramos forma, nes galėtum investuoti kažkur kitur ir gauti palūkanas, o čia to negauni. Dar pinigas nuvertėja, bet organizacija auga.
Apie augantį biudžetą... 6 mln. eurų šiemet tikrai pasieksime, komercinių pajamų numatytų, kas sudaro trečdalį viso biudžeto, dar sausį buvome surinkę 80 procentų nuo metinio plano ir čia neįskaičiuota naujai pasirašyta trimetė sutartis su „Švyturio-Utenos alumi“. Komercinių pajamų planą viršysime, savivaldybės finansavimas irgi patvirtinas trims metams į priekį ir sudaro 2 mln. eurų pajamų kasmet. Didžiausias neapibrėžtumas su mūsų pačių uždirbamomis pajamomis – bilietai ir atributika. Pirmą pusmetį bilietais neįvykdėme plano, bet tai – logiška. Dabar prasideda pagrindinės rungtynės. O atributikos pernai suprekiavome už 300 tūkst. eurų, pirmas pusmetis buvo labai geras ir tikslas – toliau augti.
Žiūrint į priekį, tai planas – kiekvienais metais auginti biudžetą 10 procentų, daugiausia – komercinių pajamų sąskaita. (atsisuka į rėmėjų lentą) Va, čia buvo vienas didelis stendas, dabar baigia užsipildyti antras. Čia – mūsų bendras valdybos darbas, o reklamos ir paramos sutarčių įgyvendinimas griūna ant administracijos.
– Anksčiau dėl nusisukančių verslininkų nuo klubo buvote viešai įvardintas kaip viena pagrindinių to priežasčių. Kiek tose kalbose buvo tiesos ir kokia reali situacija yra dabar tarp klubo ir Vilniaus verslininkų?
– Kai nueini pas verslininkus, pirmiausia, turi kalbėti jų kalba. Parodyti savo biudžetą, savo planus, tikslus ir tada jie žiūrės, ar investuos į tave. Kai visur kalbama, kad tavo klubas bankrutuoja, turi 4 mln. skolų, tai tą situaciją perlaužti pirmą dieną nėra paprasta. Reikia išsišluoti savo kiemą, o tada pritraukinėti. Išsišlavimas mums užtruko 2–3 metus. Tam mums labai padėjo Čempionų lyga ir talentų pardavimas.
Buvome kaltinami dėl Mareko (Blaževičiaus) pardavimo, bet jo pardavimas „Žalgiriui“ buvo vienas geriausių sprendimų finansiškai. Aikštelėje mes gal ir nukentėjome, praradome talentą... Jei jis būtų likęs, būtume labai laimingi, bet jam išėjus, buvome kitaip laimingi. Tas pats (Deivido) Sirvydžio išėjimas... Tie du kontraktai mums labai padėjo, 1,5 mėnesio visos komandos algų.
Adomaitis, Kleiza, Gudelis
– Oponentai kaip vieną argumentų išsitraukia, jog esate dalininkas, bet neinvestuojate asmeninių pinigų į klubą. Kiek čia yra tiesos?
– Pinigų yra tikrai priinvestuota daugiau nei leidžia šeimos biudžetas. Bet svarbiausia, kad klubas turi veikti surinkdamas savo biudžetą pats: iš bilietų pardavimų, rėmėjų ir reklamos sutarčių, prizų už sportinius rezultatus, atributikos. Tam, kad nereikėtų būtų priklausomam nuo gerų dėdžių pinigų. Tai nėra tvaru. Kiek stabilūs yra klubai, kur yra vienas oligarchas? Pažiūrėkite Manisos situaciją. Yra klubas ir po trejų metų nebėra. Lietuvos situacija – Gargždai, Alytus, Pasvalys... Tai nėra tvaru. Kodėl nekyla šitas klausimas, kalbant apie „Žalgirį“ ir (Paulių) Motiejūną? Dėl to, nes organizacija yra tvari ir veikianti. Yra kitų būdų, kaip surinkti tą biudžetą. Aišku, sunku žmonėms suvokti. Tada, kai buvo sunki situacija, reikėjo duoti. Būtinai reikėjo.
– Kaip dirbti reiktų Vilniaus „Ryto“ klubui, kad organizacija nebūtų priklausoma nuo savivaldybės pinigų ir ar tai apskritai įmanoma Lietuvoje?
– Įmanoma. Žiūrint, kokie organizacijos tikslai. Ta pati Malaga yra dalinai išlaikoma keturių regiono savivaldybių, tai pat ir daug kitų Ispanijos lygos klubų. Daug komandų turi miesto ar centrinės valdžios užnugarį, tai – bendruomeniniai klubai. Mūsų tikslas ir buvo nuo 2017 m., eiti į bendruomeninio klubo konceptą. Dabar kaip tik atliekame sociologinį tyrimą – kas labiausiai garsina Vilnių? Su kokia bendruomene asocijuojatės? Ar savęs tapatinimas su vilniečiu ir „Ryto“ fanu turi ryšį? Aš manau, kad tikrai turi. Bet pasitikrinsime.
Žmonės nori asocijuotis su klubo daromomis socialinėmis akcijomis ir kampanijomis. Mes kiekvieną mėnesį sutariame ir dirbame su skirtingomis Vilniaus miesto organizacijomis, kurių tikslas padėti silpnesniems, skriaudžiamiems ar užmirštiems. Tai patinka ir žaidėjams, ir naujokus tuo pritraukiame, ir rėmėjai tai vertina. „Švyturys-Utenos alus“ irgi pasakė, kad yra su „Rytu“, nes turime bendras vertybes.
– Užsitikrinote Vilniaus savivaldybės paramą kelis metus į priekį. Ar yra planas B, jei pasikeitus valdžiai ir toliau pinigus skiriant tik vienam Vilniaus krepšinio klubui, parama pereitų už sienos?
– Diversifikuoti pajamų šaltinius. Dabar savivaldybės pinigai yra beveik trečdalis „Ryto“ metinio biudžeto. Mūsų koncentracija ir tikslas augimui – komercinės pajamos. Šiuo metu dar turime kelias derybas ir, manau, kad ne už ilgo turėsime, ką pristatyti. Taip pat – bilietų pardavimai. Pradėjome nuo 300 tūkst. eurų per sezoną, dabar – 1,5 mln. eurų. Paaugome penkis kartus.
Aišku, yra lubos, kai neturi savo infrastruktūros. Neseniai dariau pranešimą Lietuvos sporto forume, kur pateikiau Kauno ir Klaipėdos pavyzdžius. Klaipėdoje miesto savivaldybės finansavimas „Neptūnui“ beveik toks pat, kaip ir Kauno, bet klubas negali augti, nes nevaldo infrastruktūros. Jie nuomojasi areną, daugiau nei pusę pinigų iš bilietų atiduoda valdytojui. O Kaune praktiškai nebereikia savivaldybės pinigų, nes išskirtinėmis sąlygomis suteikta arena ir jei efektyviai ją operuoji, susigeneruoji sau pajamas. Šitoje vietoje mes sutiktume visiškai atsisakyti savivaldybės pinigų, jei miestas padėtų mums su infrastruktūra.
– Apie infrastruktūrą šnekant, kokioje dabar stadijoje yra projektas statyti naują areną šalia stadiono?
– Mes girdime tas kalbas, bet per daug dabar prie savivaldybės nelendame su stadiono klausimu. Bet kokiu atveju, ar mes ten būsime, ar nebūsime, mieste atsiras papildoma infrastruktūra ir konkurencija tarp arenų. Jei dabar turime Vilniuje 1,5 arenos, tai bus 2,5. Tada jau galėsi su miestu derėtis dėl geresnių sąlygų. O galbūt taip atsitiks, kad įsigysime infrastruktūrą patys. Gal ir „Twinsbet“ areną... Nežinome, kaip vystysis toliau tos organizacijos planai. Mūsų tikslas – sustiprėti tiek, kad galėtume įsigyti savo areną. Todėl ir rašomės ilgalaikes sutartis su rėmėjais, kalbamės su bankais.
Žiemelis
– O kaip vertinate dabar verslo modelį ir visas derybas su dabartiniais „Twinsbet“ arenos savininkais? Ar pasiskaičiavote to naudą?
– Gerai, kad yra tokia galimybė. Patys matome, kad LKL paprastose reguliariojo sezono rungtynėse, mūsų sirgaliai nebetelpa. Nepatogu žmonėms, mes čia negalime būti patogūs savo sirgaliams. Būdami tik „Active Vilnius“ niekada nesuprekiautume 1,5 mln. eurų pajamų. Ten mes parduodame daugiau, daugiau atiduodame, bet tuo pačiu ir parduodame daugiau atributikos, gauname palaikymą. Reikia viską vertinti.
– Per pastaruosius kelis metus „Ryto“ fanų kultūra Lietuvos masteliais atrodo įspūdingai. Kiek širdis džiaugiasi, matant tokį palaikymą aplink klubą?
– Esmė ir prasmė. Pagrindinis dalykas. Palaikymą „Rytui“ kultūrą pagal emocinę reikšmę gali lyginti su titulu. Du titulai. Pirmas su „Lietkabeliu“ buvo „mirk-gyvenk“. Labai norėjosi ir reikėjo. Praeitą vasarą po titulo biure iškart pasakiau: „Kai ateina didelis džiaugsmas ir pergalės, ateina ir velnias už nugaros.“ O kuo gali labiausiai džiaugtis, tai ne titulais, o bendruomene.
Dabar Čempionų lyga pasiūlė mums rengti finalo ketvertą, tikrai ne dėl mūsų istorinių rezultatų Čempionų lygoje. (juokiasi) Dėl to, kad mūsų fanų bazė didžiausia, miestas – myli krepšinį. Mūsų tikslas ir yra dar labiau įtraukti į klubo valdymą aktyvią fanų grupę. Gal net ir tampant dalininkais. Turėjome pokalbius ir norėčiau sudaryti galimybes, kad jie galėtų įsitraukti į klubo valdymą.
– Kaip tik sekantis klausimas apie tai. Kaip dažnai šnekamasi su „B tribūna“? Ir kaip tas įtraukimas į valdymą atrodytų?
– Tai būdinga futbolo klubams, kai sirgaliai tampa dalininkais. Bandome surasti tokią galimybę. Tai užtruks, ne vieną kartą apie tai šnekėjomės, dabar tai darome intensyviau. Žiūrime, kaip pavyks tai padaryti. Džiugu, kad ir miesto meras į tai įsitraukia.
O dėl bendravimo, tai mes – viena šeima. Aš kitaip nematau. Aišku, ir šeimoje yra nesutarimų. Vieni aktyvesni, kiti aštresni ir panašiai. Bet gale dienos, juk visi dėl „Ryto“ dirbame.
Rytas
– Jau užsiminėte apie galimą Čempionų lygos finalo ketvertą. Kokios galimybės tam?
– Per pokalbį su BCL vadovais iškart pasakiau, kad mes tai padarysime, jei tik patys ten pateksime. Tą pačią naktį pateiksime pasiūlymą. Dabar yra vykdomas didelis pasiruošimo darbas, nepaisant pateksi ar nepateksi ten. Tai – išbandymas ir patirtis organizacijai. Jeigu sutaps kortos ir galėsime paimti šią galimybę, imsime už gerklės. Manau, kad mūsų fanai to nusipelnė, jei patenkame į finalo ketvertą.
– O pasiūlymas atėjo iš FIBA ar daugiau jūsų iniciatyva?
– Iš Čempionų lygos. Bendraujame daug metų, esame įtraukti į valdymo procesus. Gavome skambutį su tokiu pamąstymu.
– Tai reiškia, kad esate favoritai patekimo atveju, gauti teisę rengti finalo ketvertą?
– Čia reikės varžytis. Turime jau dabar pateikti pasiūlymą. Reikia pasiskaičiuoti, kiek uždirbsime, kiek viskas kainuos, kiek rėmėjų pritrauksime, kiek į miestą atvažiuos sirgalių, kiek gaus miestas naudos.
– Kokie yra skaičiai iš praeitų finalo ketvertų?
– Kai turėjome rungtynes Malagoje, klubo vadovai atvirai papasakojo visą modelį. Prieš tris metus jie uždirbo. Ir klubas, ir Andalūzija. Finalo ketvertas vyks gegužės 9–11 dienomis. Vilniuje dar sezonas nebus prasidėjęs, viešbučių užimtumas dar ne pats didžiausias. Vien komandoms apgyvendinti reikia 100 kambarių dienai. Skrydžiai, sirgaliai... Pasiskaičiavus, čia bet kokiu atveju yra pliusas miestui, sirgaliams ir klubui. O mums dar ir šansas kažką nuveikti prie savų sienų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.