Alternatyvūs Eurolygos apdovanojimai: nuo ateities žvaigždės Ą.Tubelio iki nelogiškiausio pirkinio
(1)
Eurolygos reguliarusis sezonas baigėsi. Intensyvus, ryškus ir kaip visada – labai konkurencingas.
Įspūdingo sezono herojai yra skelbiami Eurolygos simboliniuose penketuose ir kituose apdovanojimuose, bet yra ir daugiau kategorijų, kurioms lyga įvertinimų nedalija.
Tinklalapis Krepsinis.net nusprendė išdalinti alternatyvius Eurolygos reguliariojo sezono apdovanojimus – nuo labiausiai nustebinusių iki nuvylusių ar ateities žvaigždžių.
Komentaruose kviečiame išdalinti savo apdovanojimus alternatyviose kategorijose.
Labiausiai nustebinusi komanda – „Valencia“
Taip, Kauno „Žalgiris“ žaidžia įspūdingą sezoną, bet net ir už jų pasaką yra viena arčiau fantastikos.
Nėra čia ką daug ir kalbėti – Pedro Martinezas su „Valencia“ prieš sezoną tik didžiausių optimistų buvo matytas įkrintamųjų diskusijoje, o viskas baigėsi tuo, jog klubas liko per pergalę nuo laimėto reguliariojo sezono.
Jeano Montero debiutas buvo kažkas tokio, o visas komandos žaidimas – užburiantis. Rytų Ispanijos miestas yra vienas smagiausių gyventi Europoje, o „Valencia“ šių metų žaidimas būtent atitinka tai – žaidėjai tiesiog yra laimingi aikštėje.
Neaišku, kaip baigsis sezonas, bet neutralių sirgalių favoritai numeris 1 turėtų būti būtent „Valencia“ – tai žaidimas, kuris neša laimę tiek žaidžiantiems, tiek juos stebintiems.
Verta paminėjimo: „Žalgiris“
Labiausiai nuvylusi komanda – „Anadolu Efes“
Stambulo klubas išleido daug milijonų, kad sustiprintų praeitais metais užtarnautą tvirtą poziciją, tačiau aplenkė vienintelę Vilerbano ASVEL. Neįtikėtina.
Taip, Shane‘o Larkino ir Vincento Poirier ilgalaikės traumos keitė bendrą vaizdą, bet net ir su jais komanda dažniausiai atrodė apverktinai.
Didžioji klubo bėda buvo Igorio Kokoškovo pasirinkimas į vyr. trenerio poziciją, o atvykęs Pablo Laso jau buvo bejėgis kažką pakeisti komandoje, kuri taip ir netapo stabiliai laiminti.
Sh.Larkinas, V.Poirier, Jordanas Loydas, Nickas Weileris-Babbas, Isaia Cordinier... Tai yra tikras žvaigždynas ir toks nesugebėjimas nuveikti kažką rimto yra sunkiai paaiškinamas.
Labai įdomu, kokiu keliu vasarą nueis „Anadolu Efes“ klubas – sudėtis ant popieriaus ir dabar atrodo tinkama kovoti bent dėl Eurolygos atkrintamųjų, bet vargu, ar vadovai po tokio sezono yra išlaikiusi tikėjimą.
Verta paminėjimo: „Panathinaikos“
Labiausiai nustebinęs žaidėjas – McKinley Wrightas
Dubajaus „Dubai“ šiemet debiutiniam sezonui Eurolygoje surinko daug įdomių personažų, bet vienas jų, McKinley Wrightas, buvo tikra staigmena.
Žaidėjas, kuris du sezonus Podgoricos „Budučnost“ pernelyg kuo neišsiskyrė, Eurolygoje debiutavo taip, kad taikėsi į lygos įžaidėjų elitą.
27-erių 180 cm ūgio mažylis neišsiskiria stabiliu metimu iš distancijos, kas dažnai būna peilis Europos krepšinyje. Visgi šia silpnybe varžovams naudotis nesisekė, o jo vidurkiai Eurolygoje per 30 minučių siekė 12,7 taško, 6,1 rezultatyvaus perdavimo ir 15,7 naudingumo balo.
Palyginimui, pernai Europos taurės aštuntfinalyje su „Budučnost“ iškritęs amerikietis čia rinko 10,1 taško, 4,3 rezultatyvaus perdavimo ir 11,3 naudingumo balo statistiką per 22 minutes.
Prie tokio M.Wrighto įsiveržimo į lygą prisidėjo tiek „Dubai“ žaidimo stilius, tiek traumų situacija, bet reikia nepamiršti faktoriaus, kokie aplinkui jį į puolimą orientuoti žaidėjai buvo surinkti – Dwayne‘as Baconas, Džananas Musa ar Mfioundu Kabengele. Tai dar labiau stiprina nuostabą.
Įžaidėjas dar turi galiojantį kontraktą su „Dubai“ kitam sezonui, bet dar vienas panašus sezonas jį įtvirtintų Eurolygos gynėjų elite, kas leistų nukalti įspūdingą kontraktą.
Vertas paminėjimo: Timothe Luwawu-Cabarrot
Ateities žvaigždė – Ąžuolas Tubelis
Kas galėjo pagalvoti prieš sezoną? Turbūt – niekas. Tai, kokį sezoną Eurolygoje turi lietuvis, yra tikra amerikietiška svajonė.
Dar pernai kalnų Vilniaus „Ryte“ nevertęs Ąžuolas Tubelis į Eurolygą įsiveržė tarsi veteranas ir nuo pirmųjų minučių rodė stabilumą. Dabar jau jį drąsiai dedame „Top 5“ Eurolygos sunkiųjų kraštų diskusijoje.
„Žalgiris“ vasarą prisiėmė riziką ir į Aleno Smailagičiaus vietą paėmė vietinį žaidėją, kuris buvo žymiai pigesnis. Į visa tai žiūrėta kaip į ateities projektą. Vis tik vilnietis lūkesčius greitai viršijo.
24-erių puolėjas dėl savo amžiaus jau nebepretenduoja į „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą, bet dar vienas toks sezonas ir jį jau galėsime vadinti tiesiog Eurolygos žvaigžde. Tai – šventė Lietuvos krepšiniui, kuriam ryškių veidų Senajame žemyne pastaruoju metu ėmė stigti.
11,6 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 12,2 naudingumo balo per 22 minutes. Ne prastesni skaičiai nei pernai Čempionų lygoje, o tokio profilio universalių aukštaūgių Eurolygos rinkoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Vertas paminėjimo: Justinas Robinsonas
Metų reabilitacija – Tyleris Dorsey
Tyleris Dorsey tapo puikiausiu pavyzdžiu ir įrodymu – Eurolygoje blogų žaidėjų būna tik išimtinais atvejais. Dažniausiai – tik netinkamos situacijos.
Pernai toje pačioje komandoje prie to paties trenerio T.Dorsey buvo tiesiog nenaudojamas – žaidė rečiau nei kas antrą mačą vidutiniškai po 10 minučių. Šiemet jis – neatsiejama reguliariojo sezono nugalėtojos dalis.
Dar sezone prieš tai T.Dorsey turėjo priekaištų ir Šarūnui Jasikevičiui, kai dažnai Stambulo „Fenerbahče“ gretose krito iš konteksto.
30-metis Pirėjo „Olympiacos“ gynėjas šiemet tiesiog klesti – žaidžia po 26 minutes ir fiksuoja 17 taškų, 2,5 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir 15,1 naudingumo balo vidurkius.
Sisteminėje „Olympiacos“ komandoje T.Dorsey yra tas žmogus, kuris nutrūksta nuo grandinės ir individualiu talentu išsprendžia situacijas. Ir nepaisant vis pasitaikančių konfliktų su Georgiosu Bartzoku, jis žaidžia stabiliai ir užtikrintai.
Daugiau nei 7 kartais naudingumo balų vidurkį šiemet pakėlęs T.Dorsey taikosi net į lygos simbolinį penketą. Jo kontraktas baigiasi šią vasarą, tad tai neabejotinai bus žaidėjas tarp labiausiai medžiojamų rinkoje.
Vertas paminėjimo: Armoni Brooksas
Labiausiai nuvylęs žaidėjas – Vasilije Micičius
Kai pasirašai Eurolygos istorijoje didžiausią kontraktą – jokio kito lūkesčio būti ir negali. Tik būti geriausiu.
Geriausiu Vasilije Micičius tikrai galėjo vadintis prieš išvykdamas į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA). Bet dveji metai be rimtos krepšinio praktikos šiuo atveju tapo svarbiu aspektu.
32-ejų serbas dažnu atveju atrodė nebe tas, praradęs greitį ir atakuojamas gynyboje. Pasitikėjimas savimi neatrodė dingęs, bet jis dažniau kišo koją, kai būdavo pasirenkami nelogiški tolimi metimai.
Tiesa, Tel Avivo „Hapoel“ tiesiogiai pateko į atkrintamąsias, o pavasarį įžaidėjo žaidimas jau momentais priminė seną gerą Vasą. Reguliariajame sezone jis vis tiek tapo nusivylimu, bet serijoje su Madrido „Real“ turi galimybę apversti visą šitą naratyvą.
V.Micičiaus statistika per 24 minutes siekia 11,4 taško, 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir 10,8 naudingumo balo. Palyginimui, prieš kelionę į NBA „Anadolu Efes“ gretose jis per 31 minutę rinko 16 taškų, 5,4 rezultatyvaus perdavimo ir 17,4 naudingumo rodiklius.
Vertas paminėjimo: Nikola Mirotičius
Metų trauma – Keenanas Evansas
Tai – tamsioji krepšinio pusė. Ir sunku Eurolygos istorijoje sugalvoti atvejį, kada viskas atrodė taip skaudžiai.
Keenano Evanso sugrįžimo visa Europa laukė ilgiau nei metus, jis įvyksta prieš komandą, kurioje sužibo kaip žvaigždė, entuziazmas aplink – neeilinis... Ir... Ir tai trunka vos 2 minutes ir 1 sekundę.
Skausmą turėjo pajausti kiekvienas žiūrėjęs, bet tai ką išgyveno 29-erių amerikietis yra sunkiai suvokiama protu.
Iš krepšinio pusės, galima sakyti, kad „Olympiacos“ krypties tai nepakeitė. Net ir praradusi žaidėją, kuriam buvo matuojama pagrindinio įžaidėjo vieta, Graikijos ekipa laimėjo reguliarųjį sezoną. Bet visa ši istorija už savęs palieka bet kokius krepšinio reikalus. O žmogiškoji pusė čia yra labai jautri.
Neverta prognozuoti, į kokį lygį ir ar išvis sugrįš K.Evansas, bet ši istorija yra tiesiog širdį verianti. Lietuviams, kurie pastarųjų metų amerikiečio kelionę sekė iš arti, tai turėtų būti labai artima ir dar skaudžiau nei eiliniui krepšinio sirgaliui.
Vertas paminėjimo: Carlikas Jonesas
Metų naujokas – Jeanas Montero
Šiemet tų pasirinkimų buvo kaip niekada daug ir tai džiugina – prie tų pačių ratu besisukančių žaidėjų prisijungė būrys ryškių veidų, kuriems adaptuotis Eurolygoje laiko neprireikė.
Visgi Taleną Hortoną-Tuckerį, M.Kabengele, M.Wrightą ar tą patį Ą.Tubelį pranoko ir „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą atsiimsiantis Jeanas Montero.
Dominikos Respublikos vijurkas su „Valencia“ šį sezoną džiazuoja taip, kad aikčioja visa Europa, o jam – vos 22-eji.
NCAA dar viliojamas gynėjas jau dabar yra Eurolygos žvaigždė ir pretenduoja į kosminius kontraktus tiek Senajame žemyne, tiek už Atlanto.
Būdamas jauno amžiaus jis debiutiniame sezone yra realioje MVP diskusijoje ir pagrindinis žmogus, kodėl „Valencia“ tapo labiausiai nustebinusia komanda.
Lyginant su Europos taure pernai, J.Montero Eurolygoje net pakėlė šiek tiek savo vidurkius – 13,7 taško, 4,6 rezultatyvaus perdavimo ir 16,4 naudingumo balo per vos 22 minutes.
Vertas paminėjimo: Talenas Hortonas-Tuckeris
Nelogiškiausias pirkinys – T.J. Shortsas
Didesnė dalis apie tai kalbėjo nuo pradžių, bet buvo tikėjimas, kad savo talentu Eurolygos mažylis paneigs skepticizmą. Deja, to padaryti nepavyko.
Erginas Atamanas ne tik, kad nesugalvojo, kaip padaryti, jog pernai sužibusi lygos žvaigždė atsiskleistų jo komandoje. Jis tiesiog net negalvojo apie tai.
Kontraktas su Atėnų „Panathinaikos“ yra dar ir kitiems metams, bet sunku įsivaizduoti, kad savo geriausius karjeros metus T.J. Shortsas sutiktų praleisti būtent šitaip.
28-erių 175 cm ūgio įžaidėjas PAO žvaigždyne atrodo netgi pametęs tą pasitikėjimą, su kuriuo per karjerą vis kilo laipteliais į viršų. Natūralu, kai žaidi ne sau priimtiną krepšinį ir tai darai trumpomis atkarpomis, o po to sulauki viešos trenerio kritikos.
Amerikiečio skaičiai Eurolygoje krito praktiškai tris kartus – 7,8 taško, 3 rezultatyvūs perdavimai ir 7,7 naudingumo balo per 16 minučių.
Žinoma, T.J. Shortsas yra specifinis žaidėjas ir jam reikia, kad komanda dirbtų jam. Bet neabejoju, kad pakeitęs komandą jis vėl bus simbolinio penketo diskusijoje konkurencingoje ekipoje.
Vertas paminėjimo: Alenas Smailagičius
Labiausiai nuvertintas žaidėjas – Kameronas Tayloras
Kai bandai nagrinėti „Valencia“ sėkmę, kreditus būtina atiduoti ne tik treneriui P.Martinezui, ar lyderiui J.Montero. Yra ir daugiau žaidėjų, o tikrasis J.Montero Robinas komandoje yra Kameronas Tayloras.
Žmogus, kuris prieš kelis metus Tel Avivo „Maccabi“ gretose atrodė kaip netempiantis šio lygio, bet vėliau atradęs kitą langą, kaip sugrįžti į Eurolygą. Ir tai jis daro įspūdingai.
198 cm ūgio 31-erių puolėjas išsiskiria savo universalumu ir yra elitinis žaidėjas, jei žiūrime visumą – tiek naudą puolime, tiek darbą gynyboje.
2021 m. Eurolygoje debiutavęs atletas iš JAV turėjo 2,7 taško ir 1,4 naudingumo balo rodiklius. Per Ispanijos lygos komandas į viršų kopęs K.Tayloras fiksuoja 11,8 taško, 4,2 atkovoto kamuolio, 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir 13,7 naudingumo balo skaičius.
Virš 40 proc. tikslumu tritaškius metantis amerikietis aikštėje daro viską – nuo taškų rinkimo, kūrybos ir lipimo ant kamuolio iki varžovų lyderių stabdymo. Tikra trenerių svajonė.
Vertas paminėjimo: Nicolo Melli
Norėdami komentuoti prisijunkite.