A.Marčiulionis: apie palaikymo stoką, nepakartotą rungtynių lūžį ir bosnių pavojus

Lietuvos rinktinė(3/4) ruošiasi antram Pasaulio taurės atrankos „lango“ mačui.

Turkijoje sutriuškinta komanda Vilniuje sutiks Bosniją ir Hercegoviną (3/4).

Abi komandos J grupėje dalinasi ketvirtąją vietą ir nuo pirmojo trejeto atsilieka dviem pergalėmis, tad daug erdvės klysti neturi.

Stambule 10 taškų pelnęs Augustas Marčiulionis apžvelgė tai, kas lėmė pralaimėjimą prieš turkus ir nenorėjo atskleisti pasirengimo bosniams detalių.

„Tiesiog reiktų geriau vykdyti tai, ką susitarėme. Nežinau, ar priežastis buvo, kad žaidėme išvykoje, kažkam buvo pirmas kartas. Gynyboje atrodėme nusiteikę, kaip ir aišku, ką norėjome daryti, bet leidome jiems eiti į stiprias puses, daryti lengvus taškus, tada pagavo tą bangą. Žaidžia namie, turi gerus žaidėjus ir tada jau sunku pasivyti. Pagrindiniai dalykai, kuriais negalime nusileisti varžovams yra energija ir koncentracija. Nuo pat pradžių buvome kažkiek atsilikę nuo turkų tose srityse. Rytoj reikia išeiti su tinkamu fiziškumu, tinkama koncentracija ir, manau, bus geriau“, – teigė įžaidėjas.

– Ką reikia akcentuoti žaidžiant prieš bosnius?

– Fiziškumą, nes jie turi stiprius kūnus. Neturi tiek daug žaidėjų savo rotacijoje. Akcentuojame, kad turėsime atlaikyti kontaktą. Turi gerus didelius, manau, čia yra pagrindinis dalykas. Jei atsikovosime kamuolius, turėsime gerus šansus laimėti.

– Kaip jautėtės po praėjusių rungtynių ir ką kalbėjote tarpusavyje?

– Norime laimėti, čia ir taip yra aišku. Vienas dalykas yra pralaimėti, kai žaidi gerai ir taip, kaip nori, jausmas tada kitas. Jautėsi, kad nežaidėme kartu, nekomunikavome, nesidalinome kamuoliu taip, kaip galėtume. Turime grįžti prie tų dalykų, kurie mums padėjo antroje dalyje prieš Mičiganą. Turime tai atlikti. Mums, kaip žaidėjams, tai yra svarbu. Reikia vienas su kitu gerai komunikuoti. Jei mėgausimės krepšiniu ir žaisime kartu tiek puolime, tiek gynyboje, rezultatas bus kitoks.

– Kas tokio atsitiko rūbinėje rungtynėse prieš Mičigano universitetą, kai į aikštę grįžo visiškai kitokia komanda ir kodėl tai nepasikartojo prieš Turkiją?

– Nežinau, dvejos skirtingos rungtynės. Žaidi namie prieš universitetą ir tikrai supranti, kad turi kažką keisti. Aišku, ir prieš Turkiją reikėjo, norėjome, irgi turėjome kalbą rūbinėje, nors ne tokią agresyvią. Norėjome išeiti su geresne energija, kelias minutes pradėjome neblogai, bet vėl gavome kelis tritaškius, šiek tiek pasimetėme, sutrikome, nustojome žaisti kartu. Sunkiau tai padaryti išvykoje prieš gerą komandą.

– Pats debiutavote rinktinėje, buvo daug naujų veidų, gal tai prisidėjo prie jaudulio mačo starte?

– Ne, nepasakyčiau. Padarai tas kelias klaidas gynyboje, žaidėme išvykoje prieš gerą komandą. Po kelių klaidų matai rezultatą ne savo naudai. Yra lengviau atlošti prieš kitą komandą, o turkai yra geri, laikė tas rungtynes savo rankose. Turi NBA patirties, žaidėjai turi gerus kūnus. Sunkiau tai atlikti. Patirties trūkumas visada žaidžia, tai turi įtakos. Aš pats pridariau klaidų, kurių nepadaryčiau draugiškose rungtynėse. Mes vis tiek kolektyviškai nežaidėme gerai.

– Ąžuolas Tubelis sakė, kad bandote palaikyti vieni kitus, nes daugiau niekas nepalaiko. Jaučiate, kad trūksta palaikymo iš krepšinio bendruomenės?

– Bendruomenė yra susiskaldžiusi, bet aš, iš savo pusės, rinktinėje esu pirmą kartą ir darau tai, ką turiu daryti. Aišku, turime internetą ir „Instagram“, matome, kas vyksta. To palaikymo gal nesijaučia, bet aš suprantu, kad krepšinį Lietuvoje labai stipriai mylime. Norime gero, bet būdai, kaip tą atnešti... Kiekvieno asmeninis dalykas. Aš tik žinau, kad rytoj Vilniuje susirinks daugiau žmonių, nei per draugiškas rungtynes ir palaikymas bus.

– Kaip reikės suvaldyti bosnių aukštus žmones, kurie dominavo prieš Italiją?

– Negaliu daug išduoti. Ruošiamės tam, daug negaliu pasakyti, bet tai buvo akcentas mūsų treniruotėje. Daugiau nenoriu pasakoti.