A.Magro netiesą atskleidęs M.Brazys: motina – nėra mirusi, o skaudžios buvo skyrybos ne su žmona
interviu (33)
Vilniaus „Wolves Twinsbet“ projektas – uždarytas, o pabaigus šį istorijos etapą lieka nemažai neatsakytų klausimų: kodėl nepavyko, kodėl Gedimino Žiemelio kantrybė išseko būtent dabar ir kas būtų buvę, jei ekipa būtų gavusi dar bent metų šansą.
Trenerių štabo narys Mindaugas Brazys sako – permainoms buvo pasiruošęs, tačiau negalėjo numanyti, kad jos bus tokios kardinalios. Vis tik, kad šis sezonas ėjo netinkama linkme, buvo galima matyti palaipsniui.
„Manau, čia labai nedaug trūko. Gal reikėjo įsinešti griežtumo, kad visi neštų atsakomybę už tai, ką daro – čia kalbu apie visus, ne tik žaidėjus. Būtų užtekę aplipdyti komandą apie turimus žaidėjus ir būtų viskas įsivažiavę. Būtų paėmę medalius ar KMT, ar LKL, reikėjo tik dirbti, nes bazė jau sukurta“, – sako treneris.
Jis pripažįsta, kad Alessandro Magro ne visada buvo atviras asistentų pasiūlymams ir tvirtai laikėsi įsikibęs savo idėjų, kurios rezultato taip ir nedavė.
„Jis turėjo nusistatęs savo kelią, nebuvo linkęs keistis. LKL sistemoje jam gal nepavyko, bet pilnai tikiu, kad Italijoje ar kokioje Turkijoje, kur yra kitoks požiūris, jis gali sėkmingai funkcionuoti“, – mano M.Brazys.
Vis tik dalykas, kurio treneris nesuprato, buvo A.Magro finalinė spaudos konferencija, kur šis guodėsi netekęs tėvų ir išsiskyręs. Pasak M.Brazio, istorijoje pasakyta A, bet nepasakyta B. Kas neskamba itin nuoširdžiai.
„Pasakė: netekau tėvų. Kaip ir nepamelavo, bet tėvas mirė prieš sezoną, o jo mama gyva, jai Alzheimeris, ji ne visada jį atpažįsta. Gerai, su žmona jis išsiskyrė, bet jis jau turėjo kitus santykius, jam skaudžios buvo skyrybos ne su žmona, o su kita drauge. Tai pasakyk iki galo. Šeima – jautri tema, bet jautri, jei iš tiesų taip yra“, – teigė M.Brazys.
Pacevičius, Leonavičius, Brazys
– Treneri, kaip išgirdote naujieną apie „vilkų“ griūtį ir kaip į ją reagavote?
– Pirma reakcija, pamačius naujieną spaudoje, tikrai nebuvo užtikrinta, bet visada gali parašyti Zavackui ir paklausti (Juokiasi). Parašiau: ar užsidarinėjame? Atsakė: taip. Tada supratau, kad čia rimta. Jei atvirai, tiek aš, tiek daug biuro žmonių galvojome, kad permainų bus. Ar keisis lyga, ar formatas, bet apie užsidarinėjimą nieks negalvojo. Tada pasirodė naujiena, kad traukiamasi iš Europos taurės – galvojau, eis į FIBA. O kitą dieną jau buvo šokas.
– Kaip atsisveikinote su klubu? Gal turėjote kokį susitikimą?
– Šiemet taip jau buvo, kad baigėme sezoną ir viskas gavosi tik formalumai. Oficialiai, pagal kontrakto punktus: tą iki tada, tą iki tada.
– Ar turite galvoje savo versiją, kodėl kantrybė Žiemeliui galėjo trūkti būtent po šio sezono? Galbūt viduje viskas buvo labai blogai?
– Ką reiškia iš vidaus blogai? Galiu lyginti su kitais klubais: čia yra ne gerai, o gal net per gerai. Kai kurie žaidėjai gal nevertino to, ką turi. Bet pavažinėjus po kitus klubus jie pamatytų, kad net pusės to negautų, ką gauna čia: komfortą, sąlygas. Biure dirba daug žmonių, geras kolektyvas, viskas padaryta teisingai, tau kažko reikia – paskambini ir suderini. Man reikėjo gyvos transliacijos matymo rungtynių metu – viskas buvo suorganizuota, kabeliai atvesti. Viskas padaryta, ko prašai. Jei negali gauti kažko tiesiai iš „vilkų“, atsiųs kažką iš gretimų įmonių. Dėl šito žiauriai gaila. Viskas buvo daroma taip teisingai ir taip staigiai sugriuvo.
Galvoju, labai nedaug trūko. Reikėjo apversti iš kitos pusės, eiti teisingais laiptais, nes mes truputį peršokome per kelis laiptus pirmyn. Pagal sportinius principus, nebuvome Europos taurės verti, ten įšokome nenatūraliai, tai gal ir iškreipė sistemą. Bet jei svarbus rezultatas LKL, turi suprasti, kad čia rezultatą darys lietuviai, kuriems rūpės. Čia buvo teisingi lietuviai – ir Marekas, ir Matas, pagal amžių ir charakterį jie galėjo daryti skirtumą. Jie patys tuo tikėjo, ką rodo ir Mareko kontraktas. Atrodė, susimažink biudžetą, padaryk šituos žaidėjus pagrindiniais, apsistatyk kitais, surizikuok jaunesniais legionieriais. Nes turi bazę – turi kur ruošti žaidėjus. Pilnai tikėjau, kad iš visko galima išvažiuoti.
– Sakote, kad kartais žaidėjai gal net gyveno per gerai. Gal kartais jautėsi ir tai, kad jie per daug išlepę tų gerų sąlygų? Buvo sočiai diskusijų apie legionierių požiūrį, ypač į vietinį čempionatą.
– Jie yra profesionalai, jie žino, ką turi daryti pagal kontraktą. Bet yra papildomas momentas – kiek savęs atiduosi, griūsi ar negriūsi, gal taupysiesi dėl traumos, žaisi saugiau, neaukosi savęs. Šie momentai yra ir jie nulemia vienas ar kitas rungtynes, o gal net patekimą į kitą etapą. Kartais tai jautėsi, ypač iš užsieniečių, kad pasibaigus Europos taurei jie kaip ir žaidė, bet saugiame ritme. To papildomo indėlio pritrūko.
– Kaip manote, tai kiekvieno žaidėjo asmeninis reikalas, ar iš organizacijos pusės jiems reikia suteikti tą tinkamą motyvaciją? Motyvacija, kad negaus likusios algos, kaip jau girdėjome, nelabai suveikė.
– Čia reiktų lįsti į kiekvieną atskirai. Toks vaizdas buvo pasidaręs, kad kai kurie čia atvažiavo, žiūrėdami kaip į trampliną – ar į Eurolygą, ar geresnį Europos klubą. O LKL pridėtinės vertės tau neduoda, vis tiek užsienis orientuojasi į Europos taurę, jos statistiką. Tave vertins pagal tai. Plius, mes turėjome trenerį užsienietį, kuris nelabai žinojo lygą ir jos niuansus. Jei paimtume 3 metus, reikia pripažinti, komanda geriausiai funkcionavo prie Nedo. Čia faktas. Nes Nedas dirbęs LKL, jis žino, apie ką tai yra, kaip kas žaidžia, kokie treneriai ką daro. Mes tikrai kovojome, praėjome stiprų „Neptūną“, su „Rytu“ buvo 2:2 ir pralaimėjome lemiamą kovą, nors turėjome problemų su traumomis. Visą reguliaraus sezono galą pernai turėjome įspūdingą seriją, laimėjome 7–8 rungtynes iš eilės.
– Kada šį sezoną pajautėte, kad viskas juda negera linkme?
– Pirmas pojūtis man buvo ankstokai. Jautėme, kad problemų bus, pasibaigus Europos taurei. LKL mes visą sezoną nežaidėme labai gerai. Kokias rungtynes galime traktuoti kaip geras? Kai namie laimėjome prieš „Žalgirį“, laimėjome prieš „Rytą“ ir dar „Neptūną“, kai vienu metu pirmavome 30 taškų. O visas kitas rungtynes ar žaidėme lygiai, ar mums paprasčiausiai pasisekė. Ar Ebo prametė tritaškį, ar Valunta metimą iš po krepšio. Visas LKL buvo toks, tad jautėme tai.
– Ar jūs kaip štabas bandėte prisibelsti iki Magro?
– Vienareikšmiškai. Jau sezono pradžioje po aštresnių diskusijų žaidėme labai gerai. Prisiminkite: pradžioje žaidė 5 legionieriai ir viskas. Turi suprasti, čia ne Italija, čia krepšinio šalis, lietuvius turi įtraukti, nes nieks neguldys galvų už 2–3 minutes. Atsirado rotacija ir kažkoks žaidimas. Tavo balsas vis tiek gale yra patariamasis, nesvarbu, kokia forma pasakai. Vis tiek gale sprendimus priima vyr. treneris, nieko nepadarysi.
– Ar nebandėte spausti valdžios, jog galbūt papildytų komandos sudėtį, ypač, kai turėjote traumų?
– Diskusijų buvo, bet čia ne mūsų sprendimai. Vienas dalykas – finansai, gal tada turi kažką paleisti, o paleidus turi mokėti. Priėjome prie sprendimo, kad permainų nebus.
– 15min.lt interviu Tre‘Shawnas Thurmanas sakė, kad buvo kalbama apie titulų siekį, bet ne iš tiesų jų siekiama. Suprantate, ką jis turėjo omenyje?
– Nelabai, nežinau, ką jis turėjo omenyje (Juokiasi).
– Turbūt čia tas žaidėjas, kurį suprasti ne visada lengva.
– Jis turi visus duomenis žaisti Eurolygoje, bet kažkokie niuansai jam truko tą žingsnį padaryti. Manau, tokiame lygyje jis ir baigs karjerą, nes jau eina link 30-ties, nebe toks jaunas.
– Ar jums kaip treneriui buvo sunku dirbti su Magro?
– Nemanau, kad tinkamas žodis sunku. Pasiskirstėme darbus, nei ten spaudimo, nei ko jis tau nekuria. Sunku buvo tik įtikinti jį kitais dalykais. Jis turėjo nusistatęs savo kelią, nebuvo linkęs keistis. LKL sistemoje jam gal nepavyko, bet pilnai tikiu, kad Italijoje ar kokioje Turkijoje, kur yra kitoks požiūris, jis gali sėkmingai funkcionuoti. Lietuvoje turi žaisti kitaip. Pas mus iš užsienio sėkmingas Čanakas, jis atranda žmones, charakterius, yra sukūręs sistemą, kuri tinka mūsų krepšiniui. Išvykus į Turkiją jis degė po poros mėnesių, nes ten viskas kitaip. Magro, jei išvyks į Turkiją, gal padarys karjerą, niekada nežinai. Kaip ir koks Adomaitis Izraelyje netiko, bet Japonijoje užsibuvo. Detalės turi sukristi.
– Kaip reagavote į paskutinę Magro spaudos konferenciją?
– Man nepatiko tik vienas dalykas: jei sakai – sakyk viską iki galo. Dabar paliko interpretacijas. Pasakė: netekau tėvų. Kaip ir nepamelavo, bet tėvas mirė prieš sezoną, o jo mama gyva, jai Alzheimeris, ji ne visada jį atpažįsta. Gerai, su žmona jis išsiskyrė, bet jis jau turėjo kitus santykius, jam skaudžios buvo skyrybos ne su žmona, o su kita drauge. Tai pasakyk iki galo. Šeima – jautri tema, bet jautri, jei iš tiesų taip yra. O jei tai naudoji nepasakydamas iki galo, čia žaidimas su žmonių jausmais. Taip nesąžininga.
– Ar tikite, kad jei vasarą būtų padarytos tinkamos permainos, „Wolves“ projektas būtų galėjęs eiti geru keliu?
– Tikrai tikiu, manau, čia labai nedaug trūko. Gal reikėjo įsinešti griežtumo, kad visi neštų atsakomybę už tai, ką daro – čia kalbu apie visus, ne tik žaidėjus. Būtų užtekę aplipdyti komandą apie turimus žaidėjus ir būtų viskas įsivažiavę. Būtų paėmę medalius ar KMT, ar LKL, reikėjo tik dirbti, nes bazė jau sukurta.
– Kaip manote, ar Pacevičiui metas imtis vyr. trenerio darbo? Minėjote, kad prie jo „vilkai“ žaidė geriausiai.
– Jis tuo ir gyvena. Jam gal net sunkiausiai iš mūsų visų, nes gal jis ir pats tikėjo, kad paimtų ir būtų geriau. Jautėsi, kad su juo komanda buvo kitokia, kovinga, atmosfera – visai kita. O šiemet, rodėsi, skaičiuoji dienas ir lauki sezono pabaigos. Kaip ir ateina visi, dirba, negali nieko pasakyti, bet kažko papildomai, per negaliu – nėra.
– Kaip manote, kur pakryps tokių lietuvių kaip Matas, Arnoldas ar Marekas karjeros?
– Neprapuls. Lietuvių trūksta, kažkas gal išvyks į užsienį. Marekas turėjo gerą sezoną, tik norėjosi, kad jis nesiblaškytų, užsikabintų ant šios organizacijos ir ten keliautų. Tik blogiausia, kad tos organizacijos neliko.
– Nėra kažkiek apmaudo, kaip per porą metų pakrypo Vaido karjerą? Nuo plakatų viršelių prieš porą metų ir šanso „vilkuose“, iki traumų ir labai epizodinio vaidmens sostinėje.
– Reikia pradėti nuo to, kad viena yra eiti į klubą, kur tavęs treneris nori. Kai prasideda trenerių kaita, gal treneris nori žaisti kitokį žaidimą, taip lieki šone. Jis papuolė į tokią situaciją.
– Ką pats galvojate apie savo ateitį?
– Kažkur reikės dirbti (Juokiasi). Kol kas nežinau, greitai viskas įvyko. Dar planavome žaisti šiuo sezono metu, tai pamatysime, stebiu situaciją.
Norėdami komentuoti prisijunkite.