A.Juškevičius: atrakcionų bijau nuo vaikystės
(4)Prieš pirmąsias Eurolygos rungtynes „Žalgirio radijas“ apsilankė Kauno „Žalgirio“ treniruotėje ir turėjo galimybę pakalbinti jaunąjį žalgirietį Adą Juškevičių. 23 metų 194 cm ūgio gynėjas mielai paplepėjo „UŽRIBIO“ rubrikoje, kurioje kalba sukasi už krepšinio aikštelės ribų.
- Adai, turi gražų ir gana retą vardą, kam kilo tokia idėja tave taip pavadinti? – vienas „Žalgirio radijo“ vedėjų, Vaidas Leliuga, paklausė A.Juškevičiaus.
- Manau, viskas prasidėjo nuo to, jog mano tėčio mama, mano močiutė yra vardu Adelė. Tikriausiai jos garbei mane ir pavadino Adu. Tad taip ir gavau tokį, kaip sakote, gražų vardą. Na, o draugai kartais mane pavadina ne tik Adu, bet ir Adele.
- Sakyk, turi brolių ar seserų? Ar jų gyvenimas taip pat surištas su krepšiniu?
- Taip, turiu vieną sesę, vyresnę, 28-erių metų, vardu Urtė. Ne, jos gyvenimas su krepšiniu neturi nieko bendro, ji dirba labiau ekonomikos srityje, buhaltere.
- Esi lietuvis, ar mėgsti tradiciškus, lietuviškus patiekalus ir ar pats mėgsti gaminti?
- Labai mėgstu kugelį, vėdarus, gal kiek mažiau cepelinus. Gaminu, jei niekas man to negali padaryti. Nėra taip, kad nemėgčiau gaminti, jei negali padaryti mama ar draugė, tuomet tenka pačiam gamintis maistą.
- Kai turi laisvo laiko kokiose vietose lankaisi ir kur praleidi savo laisvalaikį?
- Laisvo laiko šiuo metu dabar tikrai nėra daug, bet kai jo atsiranda, stengiuosi grįžti į savo tikruosius namus, kuriuose gyvena mano tėvai, aplankyti juos. Tad kai turiu laisvo laiko, tikriausiai daugiausiai jo praleidžiu Kačerginėje.
- Ar bijai ko nors gyvenime, turi kažkam fobiją?
- Bijau atrakcionų. Kažkada, kai buvau dešimties metų, atrodo nekaltoje situacijoje susilaužiau koją. Buvau pripučiamoje pilyje, tiesiog sliuogiau žemyn ir susilaužiau du kojos kaulus. Nuo to laiko man tokie atrakcionai ne prie širdies. Neseniai, kai buvome BEKO taurės turnyre Vokietijoje, teko išbandyti „amerikietiškus kalnelius". Tada daugiau laiko praleidau užsimerkęs nei atsimerkęs, man buvo baisu (juokiasi - Red.).
- Tikriausiai paklausus, ar nesigaili, jog pasirinkai krepšininko kelią, tu atsakytum, jog ne. Tačiau tavo bendraamžiai laksto po vakarėlius, po klubus, ar tu to nenorėtum?
- Manau, laiko galima surasti viskam. Tačiau tam turime vasarą, turime laisvą mėnesį, per jį galime nueiti į klubą ir su draugais kartu pabūti. Man to užtenka visiems metams.
- Minėjai, jog turi draugę. Ar jai lieka laiko, ar nepyksta ji, jei komandai skiri daugiau laiko negu jai?
- Mes gyvename kartu, tad dažnai matome vienas kitą. Ne, nepyksta. Ji – protinga panelė, viską supranta.
Norėdami komentuoti prisijunkite.