A.Gudaitis sutinka su J.Kazlausku: norint persiorientuoti į sunkųjį kraštą, reikėtų laiko

Artūrui Gudaičiui Lietuvos vyrų rinktinėje ir vėl tenka atlaikyti rimtą konkurenciją. 22 metų 208 cm ūgio krepšininkas buvo tas žmogus, kuriam buvo prognozuojama kova su Domantu Saboniu dėl vietos rinktinės dvyliktuke sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, tačiau pasirengimo Europos čempionatui startas parodė, kad aukštaūgis Jono Kazlausko žaidimo schemose kol kas įsivaizduojamas tik vidurio puolėjo grandyje.

Dėl vietos galutiniame dvyliktuke A.Gudaičiui tenka konkuruoti su Jonu Valančiūnu, Robertu Javtoku ir Antanu Kavaliausku. Krepšininkas neslepia, kad apie konkurencinę kovą negalvoja, o į rinktinę atvyko tiesiog pasisemti patirties.

„Atvažiavau dirbti su geriausiais, tobulėti, pasiimti iš kiekvienos treniruotės viską, ką galiu. Kaip bus, matysime“, – į klausimą, su kokiu tikslu atvyko į rinktinę, atsakė A.Gudaitis.

Nors rinktinės treneris Jonas Kazlauskas pareiškė, kad mėgindamas statyti A.Gudaitį į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, jam tik pakenktų, pats krepšininkas teigė, jog žaidimo „ketvirtuoju“ numeriu jis nepamiršo ir šioje pozicijoje tikisi rungtyniauti ateityje.

„Aš niekada tos „ketvirtosios“ pozicijos nepamiršau ir manau, kad prie jos sugrįšiu“, – tikino A.Gudaitis.

Aukštaūgis sutiko su J.Kazlausko mintimi, kad persiorientuoti į naują amplua jam prireiktų nemažai laiko: „Kaip ir treneris minėjo, nėra taip, kad ateisi ir būsi kitos pozicijos žaidėjas.“

– Gal galėtumėt palyginti savo praėjusią ir šią vasarą rinktinėje, kalbant apie darbą ir ko reikalauja treneris?

– Praėjusiais metais viskas buvo nauja, o šiemet jau trenerio deriniai ir schemos yra labiau pažįstamos. Dėl to yra šiek tiek lengviau. Tačiau treneris reiklus ir niekas per daug nepasikeitė.

– Pats žaidimo braižas, ko reikalauja iš vidurio puolėjų, skiriasi nelabai?

– Turime tikrai pajėgius vidurio puolėjus. Dabar Jonas dar prisijungė neseniai. Taigi automatiškai turime labiau žaisti per „centrus“. Tą treneris ir akcentuoja. Tačiau manau, kad žaidimas yra pakankamai įvairiapusis, tad nei gynėjai, nei vidurio puolėjai nebus nuskriausti.

– Galbūt atvykdamas į rinktinę tikėjaisi, kad konkuruosi labiau dėl vietos sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje nei vietos vidurio puolėjų grandyje?

– Žinote, ko reikia treneriui, tą aš ir darau. Kas liečia tą „ketvirtąją“ poziciją, galbūt tai yra šiek tiek išpūstas burbulas. Kaip ir sakau, žaidžiu ten, kur mane mato treneris.

– Kaip galvoji, jaustumeis patogiai rinktinės žaidime sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje?

– Pastaruosius keletą metų praleidau vidurio puolėjo pozicijoje, tad norint žaisti „ketvirtu“ numeriu, reikėtų truputį pajausti tą žaidimą. Kaip ir treneris minėjo, nėra taip, kad ateisi ir būsi kitos pozicijos žaidėjas. Jeigu treneriai mato, kad ten aš atrodau geriausiai, vadinasi, jiems taip atrodo. Aš niekada tos „ketvirtosios“ pozicijos nepamiršau ir manau, kad prie jos sugrįšiu.

– Sutinki, kad dabar tau prireiktų šiek tiek daugiau laiko, kad galėtum sėkmingai persiorientuoti prie žaidimo sunkiuoju krašto puolėju? Tai galbūt nėra 1–2 savaičių klausimas.

– Nežinau, koks galėtų būti laiko tarpas. Tai ateina automatiškai. Tikslaus laiko tarpo nėra: galbūt jis trumpesnis, galbūt ilgesnis. Sakau, tiesiog reikia ties tuo dirbti.

– Su kokiu tikslu atvykai į rinktinę?

– Atvažiavau dirbti su geriausiais, tobulėti, pasiimti iš kiekvienos treniruotės viską, ką galiu. Kaip bus, matysime.

– Konkurencinė kova su kitais rinktinės vidurio puolėjais pernelyg negąsdina?

– Tiesiog ateini, treniruojiesi ir dirbi, o jau treneriai išsirinks tuos, kurie jiems bus parankesni pagal jų norimą žaidimo braižą.