„...ir sužaliavo žalia giria ir stojo broliai lietuviai, į lemiamą mūšį...“ Kaip gaila, kad tradicinė, Vokietijoje kasmet šurmuliuojanti alaus šventė „Oktoberfest“, yra rengiama tik spalio mėnesį. Oi būtų skambėję ,džiaugsmo sklidini bokalai Lietuvos krepšinio gerbėjų rankose.
Itin emocingai Kauno „Žalgirio“ žaidimui vadovaujantis Aleksandras Trifunovičius, trečiadienio vakarą stebėdamas savo auklėtinių žaidimą, įpusėjus antrajam mačo su Atėnų „Panathinaikos“ kėliniui, tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką pamatė savo akimis. Po patirto šoko jis tyliai prisėdo ant šalia aikštės stovinčios kėdės,...
1996 m. laimėjęs Olimpinę bronzą ir išrinktas geriausiu Europos krepšininku Artūras Karnišovas, Lietuvos rinktinėje vykstant trenerių ir kartų kaitai, sakė, jog “dabar medalius lietuviams teks ilgam pamiršti”. Tam tikra prasme A.Karnišovas buvo teisus: nuo šių ištartų žodžių iki tol, kol rinktinėje žaidė A.Karnišovas – Lietuva nelaimėjo nieko (nesėkmingi 1997 ir 1999 m. Europos ir 1998 m. Pasaulio čempionatai). “Karnio prakeiksmą” panaikino tik paties A.Karnišovo pasitrukimas iš rinktinės prieš 2000 m. Olimpiadą Sidnėjuje, kur lietuviai iškovojo dar vieną bronzą.