Svarbiausiame olimpiados mūšyje – varžovas, žaidžiantis „Golden State Warriors“ stiliumi (43)

Liūdnai pasibaigęs grupės etapas Lietuvos vyrų rinktinę ketvirtfinalyje suvedė su komanda, kurią galima vadinti labiausiai nestandartine šiose olimpinėse žaidynėse.

Portalas Krepsinis.net tęsia rubriką, kurioje galite susipažinti su visais būsimais Lietuvos rinktinės varžovais olimpiadoje. Tai padaryti jums padės Krepsinis.net apžvalgininkas Algimantas Bružas.

Jono Kazlausko auklėtiniai krizinį dviejų rungtynių laikotarpį mėgins pamiršti akistata su australais, kurie tapo bene didžiausiu šių olimpinių žaidynių atradimu.

Dar rengiantis turnyrui Lietuvos rinktinė turėjo vieną akistatą su Australijos krepšininkais ir ją laimėjo įtikinamai – 81:68. Tačiau tose rungtynėse nebuvo žmogaus, kuris yra svarbiausia figūra Australijos rinktinės žaidimo strategijoje – Andrew Boguto.

Jam prisijungus ir nė deramai kojų apšilti nespėjus, australai olimpiadą pradėjo sutriuškindami Prancūziją (87:66), vėliau nepasigailėdami serbų (95:80), iki paskutinių akimirkų rimtai besipriešinę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvaigždynui (88:98) ir be didesnių problemų grupės etapą užbaigę pergalėmis prieš kinus (93:68) bei venesueliečius (81:56).

Diskutuoti, kas Lietuvos rinktinei būtų buvę parankiau – australai ar serbai – galima ilgai ir nuobodžiai. Belieka tik pripažinti, kad sunkų periodą išgyvenanti Lietuvos rinktinė svarbiausiose olimpinių žaidynių rungtynėse turės kovoti su labiausiai nestandartine komanda turnyre.

Millsas

„Golden State Warriors“ puolimas

Ne, jūs nesuklydote. Australijos rinktinė puolime žaidžia kažką panašaus, ką rungtyniauja Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) vicečempionai Oklando „Golden State Warriors“ krepšininkai.

Nors be jokios abejonės australai neturi tokių išpildytojų, kokius turi originalioji šios sistemos komanda „Warriors“, ji turi žmones, kurių stipriausios savybės labai gerai dera propaguojamame žaidimo stiliuje.

Latvis Andrejus Lemanis sukūrė sistemą, kurioje australai geriausiai išnaudoja dvi pagrindines šitos sudėties stiprybes: judėjimo be kamuolio greitį ir įgūdžius statyti tvirtas užtvaras. Šiuos du elementus geriausiai atspindi Patty Millsas, kuris yra nepaprastai staigus judėdamas be kamuolio ir A.Bogutas, kurio gebėjimai statyti užtvaras stipriai prisidėjo ir prie didžiulės „Warriors“ sėkmės pajėgiausioje planetos lygoje.

Kartu su šiais dviem krepšininkais Australijos rinktinės puolimą papildo du žaidėjai, kurie nuostabiai mato aikštelę ir atlieka labai tikslius perdavimus – Matthew Dellavedova bei Joe Inglesas.

Pradedant kalbėti apie Australijos rinktinės puolimą, reikėtų atkreipti dėmesį į išsidėstymą aikštelėje. Tai komanda, kuri žaidžia dviem vidurio puolėjais, veikiančiais baudos aikštelės viršuje. Jų dviejų atsakomybė – išgaudyti kitų trijų žaidėjų dengiamuosius tvirtomis užtvaromis, taip sukuriant perimetro krepšininkams erdves metimams bei prakirtimams į baudos aikštelę. Be to, A.Bogutas yra atsakingas ir už kamuolio skirstymą. Labai dažnai jis yra žmogus, kuris atlieka tą esminį perdavimą prakertančiam perimetro žaidėjui.

Kaip pavyzdį galima pasitelkti vieną derinį, kurio metu yra kuriama apgaulinga grėsmė. M.Dellavedova įžaidžia kamuolį ir perduoda jį kairėje baudos aikštelės pusėje poziciją užsiėmusiam Aronui Baynesui. Tada M.Dellavedova daro staigų prakirtimą pro A.Bayneso nugarą, judėdamas petis į petį, kad jo tiesioginis oponentas užstrigtų, atsimušęs į patį A.Baynesą. Šioje situacijoje A.Baynesas gali įvesti staigų perdavimą prie krepšio prakirtusiam M.Dellavedovai, tačiau tikroji grėsmė kyla „silpnojoje“ pusėje (kitoje pusėje nei yra kamuolys).

Ten tuo tarpu J.Inglesas palieka erdvės įvykti P.Millso ir A.Boguto tarpusavio žaidimui. J.Inglesas išsiveda savo dengiamąjį, bėgdamas į buvusią M.Dellavedovos vietą. Dabar – pusė aikštelės atvira tam, ką žaidžia P.Millsas ir A.Bogutas. Pastarasis stato tvirtą užtvarą ties viršutiniu baudos aikštelės kampu, o P.Millsas staigiai spurtuoja ir mėgina atšokti prie tritaškio linijos, atsikratęs savo gynėju. Jeigu varžovai nusprendžia šitą momentą stabdyti susikeisdami ginamaisiais, A.Bogutas staigiai kerta į baudos aikštelę, atsidūręs prieš P.Millso dengiamąjį. Su kamuoliu vis dar esantis A.Baynesas jį gali įvesti A.Bogutui arba P.Millsui priklausomai nuo to, kuris įgijo daugiau erdvės.

Taigi šiuo paprastu deriniu australai vienu metu sukuria tris situacijas be kamuolio, kuriose įvyksta prakirtimai, stengiantis įgyti erdvės metimui į krepšį. Maždaug panašiu fokusu yra pastatytas visas Australijos rinktinės žaidimas puolime.

Visos žaidimo schemos prasideda nuo to, kad toks žaidėjas kaip P.Millsas staigiai spurtuoja iš vietos, ieškodamas užtvaros, kuria galėtų atsikratyti savo žmogaus. Tokie aukštaūgiai kaip A.Bogutas ir A.Baynesas pastato labai tvirtas ir plačias užtvaras, kurios tiesiog surakina P.Millso oponentą, o tą perdavimą laisvės įgijusiam perimetro žaidėjui labai tiksliai ir labai laiku gali atlikti net trys žaidėjai – M.Dellavedova, J.Inglesas ar A.Bogutas.

Jei dauguma Europos krepšinio komandų savo žaidimą grindžia per derinį „du prieš du“, tai Australijos žaidimas paremtas judėjimu be kamuolio, kas yra gana netradicinis braižas.

Lietuvos rinktinės perimetro krepšininkų laukia labai sunkus mačas, kurio metu nė akimirkai negalima prarasti koncentracijos gynyboje. Jiems teks visas 40 minučių gainioti australų perimetro žaidėjus po visą savo aikštelės pusę ir labai daug dirbti kojomis, stengiantis susitvarkyti su A.Boguto ir A.Bayneso užtvaromis.

Savo ruožtu, Lietuvos rinktinės aukštaūgiams prireiks šalto proto priimant teisingus sprendimus, kada pagelbėti perimetro žaidėjams, kai jų tiesioginiai oponentai įgys erdvės: kada susikeisti ginamaisiais, kada pristabdyti varžovų „mažiukų“ judėjimą ir kaip visa tai padaryti, kad toks žmogus kaip A.Bogutas neįgytų erdvės šalia krepšio.

Būtent tada, kai varžovų aukštaūgiai imasi pagalbos, A.Bogutas ir M.Dellavedova šiose žaidynėse kuria tai, kas neturi analogų. Atakų organizatorius nuolat „kabina“ kamuolius A.Bogutui, kuriuos jis realizuoja dėjimais į krepšį.

Baynesas

Gynyba – mažai pagalbos ir stiprybė arti krepšio

Jei puolime A.Bogutas ir A.Baynesas labai dažnai lūkuriuoja kažkur prie tritaškio linijos, tai gynyboje jie yra aukštaūgiai, uždarantys erdves baudos aikštelėje.

Labiausiai tai atsispindi „du prieš du“ gynyboje, kur australai dažniausiai ginasi sistema „flat“, kai aukštaūgis nepakyla iš baudos aikštelės ir prižiūri tiek įkertantį varžovų aukštaūgį, tiek ir žaidėjo su kamuoliu prasiveržimą.

Teoriškai australų varžovai tokiose situacijose įgyja erdvės metimams iš vidutinio nuotolio, tačiau pasinaudoti užtvara oponentų „mažiukams“ neleidžia tokie labai greitu šoniniu judėjimu pasižymintys žaidėjai kaip M.Dellavedova ir P.Millsas.

Jie įsikimba į savo tiesioginį oponenetą ir stengiasi neleisti jam lengvai judėti. Jie atspindi tai, kokia yra australų gynybos filosofija.

A.Lemanio auklėtiniai prie savojo krepšio reikalus stengiasi spręsti be pagalbos veiksmų. Jų gynyboje yra daug priklausomybės nuo individualių gynybinių M.Dellavedovos, P.Millso ar J.Ingleso sugebėjimų. Visi trys perimetro krepšininkai yra labai kibūs ir sunkiai pralaužiami vienas prieš vieną situacijose.

Jeigu vis dėlto varžovų „mažiukai“ įsiveržia į baudos aikštelę, ten jų laukia toks gynybos specialistas kaip A.Bogutas, kuris turi labai išlavintus instinktus, kaip atsidurti laiku ir tinkamoje vietoje bei užgesinti varžovų prasiveržimus link krepšio.

Labiausiai australai kenčia situacijose, kuriose gali atsiskleisti varžovų aukštaūgių metimo galimybės arba greičio pranašumas.

Tarkime, „du prieš du“ situacijose tiek A.Bogutui, tiek A.Baynesui yra nelengva suspėti iš baudos aikštelės prie jų tiesioginio oponento, kuris pastatęs užtvarą atšoka prie tritaškio linijos („popina“). Toks yra Paulius Jankūnas ir jo galimybės mesti iš tolimų distancijų šiose rungtynėse gali būti labai svarbus momentas.

Kita situacija – kai varžovų „ketvirtasis numeris“ yra metantis iš toli ir gebantis prasiveržti. Rungtynėse su JAV rinktine australai patyrė nesėkmę, nes jų strategas A.Lemanis lemiamomis akimirkomis rėmėsi lėtapėdžiu A.Baynesu, kuris žaidė sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje ir turėjo stabdyti iš toli puikiai pataikantį Carmelo Anthony.

Kadangi A.Baynesas laikėsi arčiau krepšio ir paprasčiausiai nespėdavo prie C.Anthony, pastarasis įgydavo daug erdvės metimams iš toli ir ta erdve jis pasinaudojo idealiai. Sumetęs svarbiausius amerikiečių metimus jis padovanojo savo komandai pergalę.

Lietuvos rinktinė mače su australais turėtų nepamiršti žemo penketuko opcijos, kai M.Kuzminskas užimtų „ketvirtojo numerio“ poziciją. Jis būtų idealus ginklas puolime prieš kur kas lėtesnį A.Baynesą. Pastarasis turėtų problemų prieš M.Kuzminsko greitį, o nusileidęs į pagalbą, paprasčiausiai nespėtų uždaryti Lietuvos rinktinės puolėjo metimo galimybės iš tolimos distancijos.

Andersenas

Australams labiausiai nepatiktų, jei lietuviai:

– Puolime žaistų plačiai ir sėkmingai išnaudotų susikurtas erdves metimams iš tolimų distancijų.

– „Du prieš du“ situacijose Mantas Kalnietis ir Renaldas Seibutis be gailesčio smeigtų dvitaškius iš vidutinio nuotolio.

– Gynyboje lietuvių perimetro žaidėjai būtų susikoncentravę, o žaisdami kietai, neleistų savo tiesioginiams oponentams be pasipriešinimo naudotis užtvaromis ir judėti.

– Jonas Valančiūnas ir kiti aukštaūgiai efektyviai komunikuotų su perimetro žaidėjais, kada jiems padėti, o kada likti prie tokių figūrų kaip A.Bogutas.

– Lietuvos rinktinės aukštaūgiai neleistų „ant ūselio“ patogiai jaustis australų „centrams“: stabdytų juos vienas prieš vieną, stumtų į nepatogias pozicijas.

– Nenusileistų kovoje dėl atšokusių kamuolių.

Žaidėjas, kurio neįvertinti negalima:

Davidas Andersenas – šis 36 metų 213 cm ūgio veteranas jau senokai išgyvena savo karjeros saulėlydį, tačiau jis vis dar turi parako. Tą jis įrodinėja šiose žaidynėse, kuriose sėkmingai realizuoja kiekvieną jam sukurtą progą metimui. Didžiulį puolimo arsenalą turintis universalus aukštaūgis yra žmogus, kurio pamiršti negalima. Jei D.Andersenas pajunta savo metimą, jis pradeda pataikyti neįtikėtinus metimus ir taip daryti didžiulę žalą gynybai.

Pergalės receptas trumpai:

Lietuvos rinktinė pagaliau turi parodyti geriausią gynybą olimpiadoje. Lietuviai į aikštelę turi žengti taip, kaip žengė prieš pirmąjį turnyro mačą su brazilais. Jie turi būti maksimaliai susikoncentravę ir nusiteikę primesti savo fizišką žaidimą. Puldami australai turi didžiulį individualų talentą, kuris baus lengvais taškais už kiekvieną nesusipratimą ar koncentracijos praradimą. Be to, ši komanda labai savimi pasitiki ir žino, kad šiais metais turi geriausią galimybę pirmą kartą istorijoje iškovoti olimpinius medalius. Lietuviams reikia ne mažesnio noro laimėti šį mačą.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą „Facebook“

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi