„Lietkabelio“ prezidentas: susidarė įspūdis, kad Vainauskas buvo pasiruošęs grįžti į krepšinį (3) VIDEO reportažas

Panevėžio krepšinio komandos per savo istoriją yra turėjusios nemažai skirtingų vardų, tačiau garsiausiai nuskambėjo 2012-aisiais, kai po 16 metų pertraukos ant klubo marškinėlių vėl ėmė puikuotis „Lietkabelio“ vardas.

Tai įvyko daugiausia verslininko, „Lietkabelio“ akcinės bendrovės savininko Alvydo Bieliausko dėka. Tiesa, pats klubo prezidentas tokio savo indėlio pernelyg nesureikšmina.

„Verslininkai dažnai pamiršta, jog turi atiduoti duoklę ir savo miestui, – LKL TV kūrybinei komandai teigė A. Bieliauskas. – Panevėžys visada buvo krepšinio miestas, tad jį atgaivinti nebuvo labai sunku. Sugrąžinome Mindaugą Lukauskį, Gintarą Leonavičių, komandoje buvo dar keli kiti panevėžiečiai, tad geriausiais savo laikais mušėme visus lankomumo rekordus.“

Tačiau net ir pats prezidentas pripažino, jog didžiausią impulsą komandai davė atvykę broliai Lavrinovičiai.

„Jie buvo to meto mūsų klubo veidas, buvo labai pozityvūs, visada norintys bendrauti.“

Kita svarbi dėlionės dalis buvo mieste dar ir iki dabar tik gerais žodžiais prisimenamas Kazys Maksvytis – treneris, sugebėjęs pirmą kartą Panevėžio krepšinio istorijoje nuvesti komandą į LKL finalą.

„Pamenu, kai žaisdavome rungtynes Panevėžyje, į jas iš Darbėnų (trenerio gimtojo krašto) atvykdavo pilni autobusai sirgalių, norinčių palaikyti K. Maksvytį. Jis taip pat išlaikydavo komandoje puikų mikroklimatą, gebėjo susikalbėti su visais.“

Tačiau po sezono treneris, nepaisant prezidento noro likti, paliko Panevėžį. A. Bieliauskas sako, jog labiausiai tai nulėmė nesutarimai komandos vadovybėje.

„Buvome viską sutarę, liko tik užbaigti formalumus, tačiau mūsų viešosios įstaigos vadovų „dėka“ galutinio susitarimo nepasiekėme. Tada norėjau įsikišti ir aš pats, bet tuo metu iniciatyvą jau buvo perėmęs Klaipėdos „Neptūnas“, – prisiminė klubo prezidentas.

Šį sezoną Panevėžio komanda ryškiai nuskambėjo, kai jau jo eigoje pasikvietė net aštuonerius metus sugrįžimo į Lietuvos krepšinį laukusį Joną Vainauską.

„Man susidarė įspūdis, jog tuo metu jis buvo pasiruošęs grįžti, – sakė A. Bieliauskas. – Jis yra tikras maksimalistas, turėdamas tikslą gali dirbti 24 valandas per parą, tačiau tas jo maksimalizmas kartais reikalauja atsipalaidavimo. Kiekvienas turi kažkokių silpnybių, tad galbūt tai kažkaip pasireiškė ir jam.“

J. Vainauskas klube neužsibuvo. Negana to, komandai bandant grįžti į įprastas vėžes, panevėžiečius sukrėtė dar vienas skandalas – įtarimai dėl lažybų buvo pareikšti to paties J. Vainausko į komandą pakviestam Vaidui Kariniauskui.

„Tą nemalonią naujieną sužinojome tada, kai jau ruošėmės vykti į stovyklą Druskininkuose, – prisiminė A. Bieliauskas. – Turėjome priimti skubų sprendimą ir, žiūrint iš dabartinės perspektyvos, tas sprendimas buvo teisingas – mes žaidėją suspendavome. Daug kas labai domėjosi, tačiau aš manau, kad jo apkaltinti negalima, kol kompetentingi organai išsiaiškins tikslią situaciją.“

Nepaisant visų pasitaikančių kliūčių, klubo prezidentas sako, jog komandos tikslas išlieka tas pats – krepšinio piramidė mieste.

„Turime viziją, kad mūsų komandos žaistų NKL, RKL ir LKL. Tą strategiją mes turime ir manau, kad turėtume eiti jaunimo ugdymo keliu ir auginti miestui krepšininkus.“

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi