Kauno „Laveros“ istorija: kaip klubo gyvavimas baigėsi po neįprasto sprendimo (3)

Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius lygos gyvenimo momentus. Kiekvieną savaitę pateikiame LKL.LT skaitytojams straipsnius apie istorines asmenybes, įvykius ar pasiekimus. Šį kartą – straipsnis apie Kauno „Laveros“ komandą, kuri LKL pirmenybėse žaidė vos pirmuosius du sezonus, tačiau abu kartus nukeliavo iki pirmenybių pusfinalio bei paliko ryškų pėdsaką lygos istorijoje.

1995-ųjų kovo 29-oji – euforijos ir liūdesio emocija paženklinta data Kauno „Laveros“ klubo istorijoje. Šią dieną vyko antrosios LKL pusfinalio rungtynės tarp Kauno ekipų „Atleto“ ir „Laveros“ „Bangos“ salėje.

Pirmąjį susitikimą namuose „Lavera“ pralaimėjo, tačiau išvykoje kaip reikiant kabinosi varžovams į gerklę. „Lavera“ turėjo vieno taško pranašumą, bet paskutinę ataką rengė „Atletas“.

„Vaidas Jurgilas įsiveržė į baudos aikštelę ir atliko metimą per mane. Kamuolys pasisuko ant lanko ir skrodė tinklelį, – tinklalapiui LKL.LT apie neabejotinai įsimintiniausią „Laveros“ istorijoje metimą pasakojo puolėjas Singaras Tribė. – Teisėjai su sekretoriatu diskutavo penkias minutes ir metimo neįskaitė. Jų nuomone, metimas buvo atliktas jau po finalinio švilpuko. Mes apsidžiaugėme, pradėjome šūkauti, manėme, kad išplėšėme lemiamas serijos rungtynes. Kol buvome salėje, tikėjome, kad laimėjome.“

„Lavera“ atkrintamąsias varžybas pasitiko sunkiai besilaikanti finansiškai ant kojų, o žaidėjai – jau pusmetį negaudami atlyginimo. Visgi per šiuos šešis mėnesius nė vienas krepšininkas nepaliko ekipos, kuri pasižymėjo ryškia dvasia bei turinti aiškų tikslą – nugalėtojų pakylą.

Praėjus pusvalandžiui po garsiojo V. Jurgilo metimo, į komandų rūbines atėjo žinia, kad nugalėtoju paskirtas „Atletas“. Rungtynės buvo rodomos per televiziją, tad teisėjai į pagalbą pasitelkė vaizdo peržiūrą, kuria, pagal reglamentą, tuomet nebuvo leidžiama naudotis.

Visgi dar tą patį sezoną, dvikovoje tarp „Žalgirio“ ir „Atleto“, identiškoje situacijoje pergalė buvo įskaityta žalgiriečiams po lemtingo Gintaro Einikio puskablio, kuriam irgi prireikė vaizdo peržiūros. Tad precedentas buvo, o tai buvo pagrindinis „Atleto“ argumentas.

„Lavera“ padavė skundą, kad negalima žiūrėti video peržiūros. Mes klausėme, kodėl anksčiau tame sezone tokioje situacijoje įskaitė G. Einikio metimą identiškoje situacijoje? – tinklalapiui LKL.LT pasakojo lemiamą metimą pataikęs V. Jurgilas. – Šis momentas iš esmės pakeitė situaciją. Jei ne jis, mes galbūt nebūtume patekę į finalą.“

Ir taip per žingsnį nuo pagrindinės sezono serijos buvusi „Lavera“ skaudžiausiu būdu atsisveikino su savo gyvavimu. Neįprastas atvejis, kuomet dvikovos nugalėtojas paaiškėjo krepšininkams atvėsus ir jau baigiant iškeliauti iš sporto salės.

Po sezono klubas paskelbė bankrotą bei po dvejų metų egzistavimo LKL „Lavera“ dingo iš šalies krepšinio žemėlapio. Visgi praėjus daugiau nei 22-ejiems metams po lemtingo V. Jurgilo dvitaškio, „Laveros“ krepšininkai vis dar atsimena smulkiausias to metimo detales.

„Rungtynių laikmatis prieš lemiamą „Atleto“ ataką buvo paleistas trimis sekundėmis per vėlai, – pasakojo iš arti varžovo metimą stebėjęs S. Tribė. – V. Jurgilas kabliu metė būtent per mane. Įdomu tai, kad tas krepšys buvo truputį linktelėjęs į apačią. Kamuolys lietė pradinę lanko dalį ir pasisukęs ant jo įkrito. Į normalų krepšį jis nebūtų pataikęs, nes kamuolys būtų atsimušęs į lanko priekį.“

Nors Henriko Giedraičio treniruojama „Lavera“ pačiu skaudžiausiu būdu atsisveikino su LKL, tačiau per šiuos dvejus metus ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinyje.

Vos 1991-aisiais įkurtas „Laveros“ klubas iškart taikėsi į aukščiausias LKL vietas. Gintautas Verpetinskas buvo vienintelis komandos savininkas ir rėmėjas, kuris norėjo į šalies krepšinį įnešti intrigos.

„G. Verpetinskas buvo didžiulis krepšinio fanas, turintis tikslą, kad Kaune būtų dar viena stipri komanda, – pasakojo S. Tribė. – Manau, kad be tokių žmonių, kaip G. Verpetinskas, ar „Atleto“ Zigmas Petrauskas, tai ir šito LKL nebūtų buvę. Jie buvo iš tų žmonių, kurie metė savo pinigus ir pakėlė pirmenybių lygį. Be Vilniaus „Statybos“ ir Kauno „Žalgirio“, niekas neturėjo pinigų. Prieš tokius žmones reikėtų nukelti kepurę. Jie išsuko pradinį LKL ažiotažą bei stipriai prisidėjo prie intrigos lygoje.“

Įprastai naujai sukurtiems klubams reikia ilgo laiko tarpo susiformuoti kaip komandoms bei pretenduoti į apdovanojimus. Visgi nemažą finansinę injekciją gavusi „Lavera“ jau pirmajame sezone išsikėlė tikslą pasiekti trečiąją vietą.

Prie komandos vairo buvo paskirtas legendinis H. Giedraitis – ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas bei treneris. Ekipos branduolį sudarė jauni, tačiau alkani, perspektyvūs ir savo vertę įrodyti norintys žaidėjai: 21-erių Dainius Staugaitis, 22-ejų Tomas Pačėsas, 23-ejų Singaras Tribė, 19-metis Virginijus Praškevičius, 26-erių Ramūnas Cvirka bei komandos kapitonu buvęs 27-erių Gediminas Meiliūnas. Pagal šią sudėtį stipriausioje šalies lygoje „Lavera“ tapo ryškia ketverto komanda.

„Ekipa buvo surinkta iš tokių žmonių, kurie iš tikrųjų norėjo žaisti ir parodyti save, kad galėtų iškilti ir rungtyniauti stipresnėse komandose“, – tinklalapiui LKL.LT teigė tuometis komandos direktorius Zenonas Kamarūnas, vėliau devynerius metus ėjęs LKL vykdomojo direktoriaus pareigas.

„Mes buvome fiziškai stipri komanda, pasižyminti kovotojų charakteriais bei žaidžianti greitą krepšinį, – tinklalapiui LKL.LT sakė 1994-aisiais prie „Laveros“ prisijungęs Gintaras Staniulis. – Daug rungtynių laimėjome valios pastangomis ir kovingumu. Treneris H. Giedraitis nestatė mūsų į griežtus rėmus, mes turėjome keletą derinių bei laisvę improvizacijai.“

Neatsiejamas šios vienos iš penkių Kauno ekipų veidų – Tomas Pačėsas. Emocionalus lyderis tempęs komandą į priekį bei noru laimėti uždegdavęs kitus ekipos draugus.

Stiprų lyderį turėjusi „Lavera“ pirmajame reguliariajame LKL sezone iškovojo 27 pergales bei patyrusi 9 pralaimėjimus užėmė trečiąją vietą.

„T. Pačėsas mus labai užvesdavo. Jis buvo tikras lyderis, kuris tiesiog nekęsdavo pralaimėjimų, – teigė S. Tribė. – Aš dabar suprantu, kad kartais reikia ir parėkti. Kitose komandose man trūkdavo tokio kaip T. Pačėsas, nes kai įprasdavai prie to rėkimo, atrodo, kad be jo žaisti yra sunku.“

Pirmajame LKL sezone kelią išsvajoto finalo link „Laverai“ Kauno derbyje pusfinalyje užkirto „Atletas“. Maža rotacija pasižymėjusi H. Giedraičio ekipa 0:3 pralaimėjo ir kovoje dėl bronzos „Statybai“.

Antrajame sezone rungtynės dėl bronzos apdovanojimų jau nebuvo žaidžiamos. Abi komandos, pralaimėjusios pusfinaliuose, pasidalino trečios stipriausios šalies krepšinio komandos vardą.

Nors „Lavera“ LKL sužaidė tik du sezonus, tačiau sulaukė ir greitos sirgalių reakcijos. Per šį laikotarpį komandą palaikė ir susibūrusi ištikimiausių sirgalių grupuotė, kuri važiuodavo ekipos palaikyti net į išvykų rungtynes.

„Būtent tuomet ir prasidėjo tas sirgalių judėjimas, – sakė Z. Kamarūnas. – „Laveros“ sirgaliai apjungė daug bendraminčių ir surengė pirmąjį fanų krepšinio čempionatą, kuris vyko mūsų krepšinio salėje „Dinamo“. Vėliau toks turnyras tapo tradiciniu.“

Greitai atsiradusi „Laveros“ sirgalių grupė parodo ir komandos išskirtinumą. Žmonės ėjo ekipą palaikyti natūraliu būdu, be jokių rinkodaros priemonių. Tuo metu sirgalių grupuote važinėjančia į išvykų rungtynes galėjo pasigirti galbūt dar „Žalgiris“ ar „Atletas“.

Po „Laveros“ paskelbto bankroto praėjo 22-eji metai, tačiau komandos žaidėjai iki šių dienų išlikę gerai bičiuliais. „Po komandos bankroto aš sirgaliams „Kauno dienoje“ parašiau atvirą laišką, kad nepaisant trumpo egzistavimo, ekipa išliks krepšinio istorijoje. Pasirodo, kad taip ir yra“, – sakė Z. Kamarūnas.

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi