E.Baniulis: į Eurolygą neįšoksiu, todėl žaidžiu savo malonumui (10)

Dar vasarą 26 metų 201 cm ūgio puolėjas Evaldas Baniulis paskelbė apie karjeros pabaigą. Krepšininkas skundėsi, kad vien iš krepšinio pragyventi labai sudėtinga, todėl visą dėmesį norėjo sutelkti tik mėgstamam darbui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT).

Bet atsisveikindamas buvęs Vilniaus „Sakalų“ ir „Š.Marčiulionio akademijos“ žaidėjas viename interviu užsiminė, kad dar sutiktų parungtyniauti sostinės regione. Išpublikavus interviu, po 10 minučių E. Baniulis sulaukė „Trakų“ skambučio.

Vos sportbačių ant vinies nepakabinęs puolėjas dar turi parako – prieš pusantros savaitės žaisdamas su NKL lyderiais Molėtų „TiuMenu-Ežerūnu“ ir Kauno „JAZZ-KTU“, E. Baniulis rinko po 28 taškus ir 28,5 naudingumo balo.

Vilniečio vedami „Trakai“ parbloškė abu varžovus ir pratęsė pergalingą pasirodymą NKL čempionate. Todėl visiškai nekeista, kad E. Baniulis su Kauno „Žalgirio-2“ atstovu Donatu Taroliu pasidalijo naudingiausio savaitgalio žaidėjo prizą.

– Ar tau naudingiausio savaitgalio žaidėjo apdovanojimas ką nors reiškia?

– Įvertinimas visada būna malonus. Negaliu sakyti, kad tai buvo visiškai netikėta, nes žaidžiau virš savo galimybių, o laimėjome prieš du lyderius. Bet tikrai malonu.

– Galbūt toks geras žaidimas sezono pradžioje privertė susimąstyti, jog dar nereikia atsisakyti svajonės siekti aukštumų krepšinyje?

– Aukštumų siekti neplanuoju. Gal šis išsišokimas buvo vieno savaitgalio dalykas. Aišku, stengsiuosi, kad taip nebūtų. Į Trakus atvykau būti padėjėju, ne lyderiu. Nebandysiu kažkaip kitaip į save žiūrėti. Stengsiuosi žaisti taip pat. Kalbu kaip veteranas, bet reikia rodytis jaunimui. Yra jaunesnių ir ambicingesnių žaidėjų, kurie nori žaisti. Jei komanda gali laimėti ir be didesnio mano indėlio, man tai visiškai netrukdo.

– Esi minėjęs, kad Vilniaus „Sakalai“ nužudė tavo entuziazmą krepšiniui. Galbūt „Trakai“ ir praėjęs sezonas „Š. Marčiulionio akademijoje“ jį sugrąžino?

– Entuziazmas grįžta. Būdamas „Trakuose“ dabar tikrai kitaip žiūriu į krepšinį. Žinau, kad į Eurolygą neįšoksiu, todėl žaidžiu savo malonumui. Sutikau atvykti į „Trakus“ tikrai ne dėl to, kad man reikėjo žūtbūt žaisti. Po vasaros grįžta forma, žaidimas gerėja. Dabar tikrai mėgaujuosi krepšiniu.

– Į aukštesnį lygį nenori kilti todėl, kad viską būtų sunkiau suderinti su darbu FNTT?

– Krepšinį suderinti su darbu būtų praktiškai neįmanoma. LKL rungtynės vyksta darbo dienomis, o NKL – tik savaitgaliais, kai susiderinti su darbu būna paprasčiau. Žaidžiant LKL, nebūtų pastovumo, žaisčiau velniai žino kurią dieną. Būtų sudėtinga. O dabar – viskas patogu: ir rungtynės, ir treniruotės. Jei galėčiau viską suderinti, žaisti LKL būtų „kaifas“, bet nežinau, ar pakelčiau tokį krūvį.

– Ar labai skiriasi LKL ir NKL lygis?

– LKL jis tikrai didesnis. Tai jaučiasi. Bet NKL krepšinis – atletiškesnis. Net man kartais būna sunku. Kol pagaunu antrą kvėpavimą, pradžioje būna „pompa“ (Juokiasi.). LKL krepšinis – ramesnis. Rungtyniaudamas su stipresniais varžovais, iškart pajauti didesnį profesionalumą.

– „Trakai“ turi 7 pergales iš 7. Ar dar yra ką tobulinti?

– Daug ką galima patobulinti. Jau kiek rungtynių mes vos nepaleidome iš rankų. Pabėgame ir leidžiame pasivyti. Turbūt dėl mentaliteto. Reikia, kad treneris dar labiau įskiepytų tai, kad negalime atsipalaiduoti. O kai pirmauji dideliu skirtumu, prasideda taškų medžiojimas, kitokie metimai. Bet viskas iš gero noro. Visi yra entuziastingi ir nori žaisti bei pasirodyti. Tačiau svarbiausia nepaleisti varžovų, nes toliau bus tik sunkiau, o priešininkai kitą kartą gali nebeatleisti klaidų.

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi